Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


SoDros ,,užkalbėjimai“: ar jie gelbės nuo jau įvykusio jos bankroto?

            O gal taip dar vykdomos paruošiamosios ,,procedūros“ jos privatizacijai? Ir net paspartintu būdu?

          Reziumė ir svarbesni pastebėjimai

       Šalies žmonių Socialinio draudimo Fondo (toliau – Fondo, Socdraudimo Fondo) lėšų šaltiniu yra darbdavių sukurtose darbo vietose visų dirbančiųjų sukurtos pridėtinės vertės dalis, kuri piniginėmis lėšomis paverčiama visiems šalies žmonėms dalyvaujant jos vartojime. Todėl Socdraudimo Fondo lėšos yra visuomeninės lėšos.

         Socialinio draudimo Fondo bankrotas – jau įvykęs faktas.

        Pagrindinė ir bendriausioji bankroto priežastis: nusikalstamai neatsakingas Fondo pajamų ir išlaidų valdymas, kuomet išlaidos buvo daromos žinant, kad joms adekvačių pajamų nėra ir negali būti. Savo ruožtu toks ,,žinojimas“ yra ir turėjo būti atsakingų už Fondo lėšų panaudojimą pareigūnų svarbiausioji jų tarnybos užduotis ar pareiga.                 

        Žinant apie Fondo turimų (ir gaunamų) lėšų nusikalstamą pereikvojimą (iššvaistymą) jau nuo 2008 m. net lyg šiol šis procesas nesustabdytas ir neturi jokio teisinio, moralinio ar kitokio įvertinimo.

     Pensijų administravimo privatizavimas ir pensijų kaupimas ,,privačiuose“ fonduose (asmeninėse sąskaitose), neturint Socdraudimo Fonde ar nacionaliniame biudžete lėšų pertekliaus yra neįmanomas.

    Fondo bankroto kaltininkais turi būti įvardinti asmenys ir pareigūnai, rengę ir pasirašinėję (vizavę) bet kokius teisės aktus, kuriais buvo sankcionuojamas Fondo lėšų išlaidavimas neturint (negaunant) tiems tikslams adekvačių pajamų (įmokų). Nesidangstant kolegialumais bei politiniais sprendimais, nes ir juos darė taip pat tik konkretūs mūsų šalies žmonės.

    Socialinio aprūpinimo ir darbo ministerijos šiuo metu parengti pasiūlymai dėl pensijų ,,reformos“ neatitinka jiems keliamo svarbiausio tikslo – subalansuoti Fondo išlaidas su pajamomis ir jose nutylimas būsimas ir neišvengiamas pensijų dydžių reikšmingas mažinimas taikant taip vadinamą ,,taškų“ pensijų skaičiavimams metodą laikyti nepriimtinu ir niekiniu.

      Dar blogiau: minėtas "nutylėjimas" gali būti traktuojamas, kaip žmonių apgaulė ir pasityčiojimas iš jų, kuris užkerta kelius pasiekti bet kokiai "Sodros" reformai būtino plataus susitarimo ir pritarimo visuomenėje. 

       Šalies ekonomikoje neuždirbtų Socdraudimo Fondo lėšų išlaidavimas savo esme     turi būti prilyginamas neuždirbtų pinigų emisijai, kuri reikšmingai didino pinigų kiekį ekonomikoje be adekvataus jos augimo ir skatino infliaciją bei pinigų nuvertėjimą. O tai, savo ruožtu, gali būti vertinama kaip ekonominis ar finansinis nusikaltimas.

        Apie „Sodros“ beviltišką finansinę padėtį kalbama seniai, o dabar - ir jau gausiai. Bet nuo to ji niekaip negerėja. Net priešingai: sparčiai blogėja. Toliau kalbant apie Sodrą nepamirškime, kad kalbama ne tik apie instituciją, bet apie jos valdomą ir administruojamą šalies žmonių socialinio draudimo Fondą. O tai – ne tik ir ne vien pensijos ir pensininkų problematika. Tai žymiai daugiau ir plačiau. Be to, tai – ir ne mažai milijardų. Todėl ir šioje apžvalgoje kalbėkime apie Socialinį draudimo fondą (toliau – Fondas, Socdraudimo Fondas) kaip akumuliuotų ir sukauptų socialinio draudimo plačiąja prasme lėšų šaltinį.

         Per 2010 metus "Sodra" surinko 10 382 mln. litų įplaukų, tai yra 886,6 mln. litų, arba 7,9 proc. mažiau nei per 2009 metus. "Sodros" išmokos per 2010 metus sudarė 13 138 mln. litų ir buvo 1098 mln. litų, arba 7,7 proc. mažesnės, nei 2009 metais. Atkreipkime dėmesį: nors ir organizuotai karpant ir mažinant 2010 m. socialines išmokas (pensijos – tik tame tarpe), Fondo pajamos mažėjo sparčiau, nei išlaidos. Kad nukreipti dėmesį nuo Fondo pajamų-išlaidų kaitos žirklių atsiradimo ir didėjimo, ,,pateikiama“ šalutinė informacija apie Fondo pajamų plano lyg tai ir sėkmingą vykdymą (kaip ir žinomais Gosplano brandžiais laikais???): ,,Sodros" pajamos buvo 615,3 mln. litų, arba 4,9 proc. didesnės nei planuota.

        „Sodros“ 2011-jų biudžete patvirtinta: pajamos 10943 mln. Lt, išlaidos 13576 mln. Lt. Deficitas 2637 mln. Lt – vos ne ketvirtadalis (24,1%) planuojamų pajamų. Biudžeto tvirtinimo metu, o ir dabartinės diskusijos metu, nutylima tai, kad lyg šiol, nuo 2008 m, to deficito sukaupta jau įspūdinga sumelė - virš 9 mlrd. Lt (įskaitant ir jau žinomą ir 2010 m.. rezultatą bei ,,džiugų“ 2011 m. plano balansą....). Deficitas, o tai – akivaizdi skola, jau greitai prilygs „Sodros“ metų biudžeto planuojamoms pajamoms.

      Kalbant verslo finansų kategorijomis, jau derėtų pripažinti, kad šalies socialinio draudimo Fondas jau bankrutavo.

        Kaip tai įvyko? Į tai įtikinamai atsako ir parodo gerb. A. Lapinskas, ,,Prezidentės užkalbėjimai nuskandins „Sodrą““:

     ,,...2006 m. „Sodros“ biudžeto pliusas – 555 mln. Lt, tąmet draudžiamosios šoktelėjo 128 Lt, bazinė - 30 Lt.

      2007 m. „Sodros“ biudžeto pliusas - 476 mln. Lt, draudžiamosios padidėjo dar 144 Lt, bazinė – 36 Lt.

      2008 m. (Seimo rinkimų metai, tai turbūt viską ir paaiškina!) „Sodros“ MINUSAS – 1,4 mlrd. Lt, tačiau draudžiamosios vis tiek didėjo net du kartus, iš viso 132 Lt, bazinė – 44 Lt.

      2009 m. „Sodros“ MINUSAS – 2,9 mlrd. Lt, bet jau, ačiū Dievui, atsitokėta – nei draudžiamosios, nei bazinė nebuvo didinta.

     2010 m. „Sodros“ MINUSAS – 2,7 mlrd. Lt, draudžiamosios pagaliau sumažintos net 318 Lt ir nusileido iki 1170 litų dydžio.

        Ką sako ši socialinė matematika? Ogi tai, kad keletą sąlyginio klestėjimo metų visas „Sodros“ biudžeto perviršis būdavo bematant „suvalgomas“, o, pvz., 2008 m. buvo „suvirškintas“ visas 2007 m. sukauptas pusės milijardo pliusas ir dar prisidirbta pusantro milijardo litų skola. Nuo tų metų mes jau ritamės kaip sniego lavina į socialinio draudimo prarają.

     Sodros finansų ritimąsi į ,,prarają“ spartino ir ambicingas, bet jokiais finansiniais ištekliais nepagrįstas motinystės išmokų bei kitų išlaidų didinimas.

       Kažin, ar įmanoma tam paprieštarauti? Nebent Fondo ,,ėjimą“ į bankrotą papildyti dar ir tokiu grafiku:

 

        Didinant Sodros lėšų išlaidavimą (o ir švaistymą), Fondo pajamos didėjo ne adekvačiai arba net mažėjo ir sparčiau už išlaidas. Fondo pajamų mažėjimo priežastimi dažnai minima mažėjęs apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu asmenų skaičius. Šio reiškinio pagrindinės priežastys yra bent kelios:

      - dėl ekonomikos krizės mažėjantis dirbančiųjų skaičius bei jų darbo užmokesčiai;

     - didėjanti bedarbystė, kuomet Fondo lėšas uždirbantys ir jas mokantys tampa jau iš Fondo lėšų mokamų bedarbių pašalpų naudotojais;

    - didžiulė ir didėjanti ekonominė emigracija, mažinanti, dirbančiųjų ir Fondui savo tėvų išlaikymui lėšas skiriančių vaikų, skaičių. Didėjančios emigracijos mastus rodo bent tai, kad tik per 2010 m. 9 mėn. privačių asmenų perlaidos iš užsienio pasiekė beveik 3 mlrd. Lt ir buvo 7,7 % didesnės už visą 2009 m. sumą. Per 2004-2010 metus emigrantai į šalies ekonomiką pervedė ne mažiau nei 16,5 mlrd. Lt. Tokiu būdu, emigravę vaikai, apeidami (ar ignoruodami) nacionalinį socialinio draudimo Fondą, tiesiogiai prisidėjo prie savo tėvų išlaikymo. Bet, tuo pat metu, jų jau tiesiogiai išlaikomi tėvai, naudodamiesi galiojančiais teisės aktais bei įstatymais, pilnoje apimtyje savo poreikius tenkino Fondo finansuojamomis socialinėmis paslaugomis (kad ir sveikatos apsaugos paslaugos). O tai reiškia, kad toks Fondo lėšų išlaidavimas (išmokos be adekvačių įmokų) taip pat didino fondo deficitą bei artino jį prie bankroto.

   - Fondo pajamas mažino ir tėvų išlaikymui sukauptų tam tikros lėšų dalies pervedimas saugojimui ir kaupimui (administravimui) į privačius pensijų fondus, atidavimas privatiems administratoriams. Ekonomine ir socialine prasme tai raiškia, kad vaikai (dirbantieji), kurie pasirašė bendravimo su privačiais pensijų fondais sutartį, savo tėvams pasakė: mieli tėveliai, dėkingi Jums, kad mus pagaminote ir, savo malonumui - užauginote, bet toliau gyvenkite ir verskitės kaip norite, nes Jūsų išlaikymui mūsų uždirbamų pinigėlių dalį mes pasiimam savo reikmėms ir jų Jums neskirsime. Atia, mielieji….

     - be to, Fondo pajamas mažino ir privačiuose PF lėšas kaupiančių vaikų naudojamų socialinių paslaugų, apmokamų Fondo lėšomis, apmokėjimo sumos (Fondo išlaidos praradus adekvačias įplaukas).

        Bet kyla, atrodo, ir logiški klausimai:

      - kodėl paminėtas Sodros biudžeto žlugimas nerado jokio teisinio ir, galbūt - net politinio įvertinimo?

       - kodėl minimas Sodros biudžeto žlugdymas neprilyginamas finansiniam nusikaltimui, kuomet įvairių išmokų didinimas (sąmoningai ar ne?) nebuvo paremtas realiais lėšų šaltiniais ir įmokomis, išmokoms buvo švaistomos neuždirbtos ir neturimos lėšos?

       - kodėl tokių, finansiniais ištekliais neparemtų ir nepagrįstų išlaidų didinimas, ne tik nebuvo laiku sustabdytas, bet net priešingai: sąmoningai sukurta taip vadinama ,,pažeistų lūkesčių“ teorija, kurios ,,pagrindu“ ir toliau buvo didinamas Sodros deficitas?

      - kaip suprasti ir vertinti Prezidentės gan ultimatyvų pareiškimą, kad, jeigu 2012 metų valstybės biudžeto projekte nebus numatytas sumažintų pensijų kompensavimas, šalies vadovė biudžetui nepritars? Juk tokiam ,,sprendimui“ įgyvendinti būtini papildomi ir nemaži (iki 0,5 mlrd. Lt) pinigai. Ar tokiu būdu (ultimatyviai ir voliuntaristiškai reikalaujant) ir Prezidentė skatina spartesnį Sodros bankrotą?;

      - ar vykdomas Sodros bankrotas nėra jos ,,paruošimas“ privatizacijai (kaip kad dažnai būdavo lyg šiol vykusioje turto privatizacijoje)?

       Ir dar. Neuždirbtų Socdraudimo Fondo lėšų išlaidavimas savo esme turi būti prilyginamas neuždirbtų pinigų emisijai, kuri reikšmingai didino pinigų kiekį ekonomikoje be adekvataus jos augimo ir skatino infliaciją bei pinigų nuvertėjimą. Tame tarpe – ir privačiuose pensijų fonduose. Ar tai (dirbtinai sukelta infliacija) neturi būti vertinama kaip ekonominis ar finansinis nusikaltimas?

       Atrodo, tokių ar panašių, „Sodros“ finansų pagrindo žlugdymo aferos (o kaip kitaip tai gali būti vadinama?) klausimų turėtų (turėjo) kilti visoms aukščiausios valdžios struktūroms: Vyriausybei su jos Socminu, Seimui su visais jo ekonomikos bei kitais komitetais, ir Daukanto aikštės Baltųjų rūmų Šeimininkei. Bet, pirmiausia, tokie klausimai, gal būt, turėjo kilti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Bet lyg šiol dar niekaip niekam ir niekas ,,nekyla“ ....

       Šiuo metu vykstančiose diskusijose dėl Socdraudimo Fondo likimo jau gausėja ir reformų siūlymų bei reformatorių gretos. Tam, kad bandyti vertinti bet kokius ,,reformų“ siūlymus bei modelius, derėtų susitarti ir pripažinti kai kurias bendrąsias nuostatas, kurios, kol kas, dažniau nutylimos arba net iškraipomos.

       Socialinio draudimo lėšos – tai tėvų ir vaikų ekonominių bei finansinių santykių rezultatas. Tik sutarkime, kad minėtos (ir jau naudotos) sąvokos ,,tėvai“ ir ,,vaikai“ naudojamos plačiąją prasme: vaikai – tai visi dirbantieji, gaunantys bet kokias pajamas (draudžiamosios pajamos); tėvai – tai visi išlaikytiniai (bet kokiu laipsniu) socialinio draudimo Fondo lėšomis.

       Sutarkime ir pripažinkime, kad, bet kokiu atveju, vaikai išlaiko tėvus. Ir ne kitaip. Todėl kai kurių garbių pensenjorų teiginiai, kad ,,aš uždirbau savo pensiją“, ,,aš tiek metų mokėjau“ neatitinka tikrovės ir yra nerealūs. Garbių dabartinių pensenjorų uždirbti pinigai buvo panaudoti jų tėvų išlaikymui. Vadovaujantis bendrąja nuostata, kad vaikai išlaiko tėvus.

     Ir visiškai nerealus yra gerbiamo Konstitucinio Teismo sprendimas, kuriuo pensija pripažįstama net kaip nuosavybė. Tai – ekonominis nesusipratimas, jeigu ne daugiau. Garbūs pensenjorai ir kiti Socdraudimo Fondo išmokų gavėjai ,,užsidirba“ ar kitaip įgyja tik teisę naudotis tam tikromis sąlygomis Fondo lėšomis, kurias, kaip minėta, uždirba dabar dirbantys vaikai. Ir, deja, nieko daugiau.

        Ar tik vaikai (t. y. dirbantieji) ,,uždirba“ Socdraudimo Fondo lėšas?

       Deja – nevisiškai taip. Taip, lėšas Socdraudimo Fondui uždirba vaikai, kurdami pridėtinę vertę darbdavio sukurtose darbo vietose. Didžiąją Fondo lėšų dalį moka darbdavys. Bet ne iš savų, asmeninių lėšų, o gavęs pajamas iš jo parduotų produktų ir paslaugų, į kurių kainas įskaičiuotos (įkalkuliuotos) ir dirbančiųjų socdraudimui išleistos lėšos.

       Tuomet turime pagrindo teigti, kad tikrasis Socdraudimo Fondų lėšų šaltinis yra mūsų visų, šalies (o eksportui – ir užsienio šalių) žmonių, sumokėtų pinigų dalis, perkant bet kokias, šalyje pagamintas prekes ar paslaugas. Neįvykus vaikų sukurtų prekių ar paslaugų pardavimui (pasitelkiant visų pirkėjų lėšas) nebus ir Socdraudimo fondo lėšų šaltinio.

      Štai tokių nuostatų pagrindu galima būtų nagrinėti ir vertinti įvairiausias reformatorių Sodros ,,sutvarkymo“ idėjas bei siūlymus.

     Bet ir kalbų apie Sodros likimą pradžioje taip pat reikėtų sutarti, kad bet kokių jos finansų reformų tikslas turi būti vienas:subalansuoti išlaidas su pajamomis. O galimi, deja, tik du variantai: didinti pajamas ir (ar) mažinti išlaidas.

       Šiam tikslui pasiekti bene realiausiai siūlo jau minėtas gerb. A. Lapinskas:,, .. gyventi pagal išgales, t.y. nedidinti jokių socialinių išmokų, kitaip tariant – jokių grąžinimų ir kompensacijų, kol neišvysime bent kokios švieselės tamsiame „Sodros“ tunelyje. Jos deficito planuojamą sumažėjimą „tik“ iki 2 mlrd. Lt 2013 metais vargu ar galėtume laikyti ta šviesa. Taigi, mūsų laukia ilgi lietuviškosios „Sodros“ diržo suveržimo metai. „

       O apie šalies ekonomikos, tame tarpe ir „Sodros“ padėtį, labai tiksliai, nors ir visiškai netyčia, pastebėjo vienoje BTV laidoje (,,Sąmokslo teorijos“) gerbiamo Premjero svarbiausias patarėjas gerb. V. Valentinavičius: tunelis šviesos gale. Tiksliai, nors ir visiškai netyčia.

       Bet sutikti su A. Lapinsko siūlymu galima tik su pirmąją jo dalimi: gyventi pagal išgales, t. y. pagal pajamas, o žmonių kalba – pagal kišenę. Bet tai reiškia, kad jau 2011 metais visas „Sodros“ išlaidas derėjo sumažinti 2,6 mlrd. Lt, arba 24,1 procento. O kad bent per artimiausius penkerius (gerai būtų!!!) metus grąžinti praskolintą deficitą (virš 7 mlrd. Lt, be 2011 m), kasmetinis išlaidų mažinimas turi būti padidintas dar 1,4 mlrd. Lt. Ar įmanomas paskolų deficitui dengti nurašymas? Tikriausiai – ne.

    Todėl bendras kasmetinis Sodros išlaidų mažinimas artimiausiais metais turėtų būti matuojamas ne mažesne nei 4 mlrd. Lt kasmetine suma. O tai – jau minusas iki 37 procentų visų Sodros išlaidų, ir jokiu būdu – ne tik pensijų. Bet tuomet net ir kalbėti apie socialinių išmokų ,,nedidinimą“ nėra jokio pagrindo, nes jas teks mažinti ir drastiškai.

      Ką tik paskelbtos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pagrindinės nuostatos dėl pensijų reformos esmės. (A. Bitinas. "Pensijų sistemos reforma: kur slypi esmė?"). Iš karto atkreipkime dėmesį, kad, kol kas, kalbama tik apie pensijų reformą, bet ne apie viso Socdraudimo Fondo finansinių problemų sprendimo galimybes. Svarbesnės skelbiamos reformos nuostatos yra tokios.

     Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pozicija – reformą pritaikyti prie Lietuvos realijų ir pasirinkti apskaitos vienetų („taškų“), o ne „virtualių sąskaitų“ pensijų sistemos „architektūrą“. Kodėl pasirinkta būtent ,,taškų“ sistema ir ką ji reiškia praktiškai – neatskleidžiama. Žadama, kad viskas bus pristatyta plačiau kovo pradžioje.

     Kartu pažymima, kad niekas neteigia, kad kurio nors modelio pasirinkimas automatiškai generuos daugiau pinigų ar daugiau nieko nereiks daryti.Teisingas teiginys spėjant, kad abstrakčiai minimo pensijų skaičiavimo modelio pasirinkimas tikrai nei naujų ir papildomų pinigų negeneruos nei bent kokiu būdu sumažins Fondo išlaidas ar net jų neracionalų naudojimą. Ir dėl to, kad kalbama tik apie pensijoms skiriamas lėšas, kurios Fondo išlaidose nors ir sudaro 65 %, bet tik 65 %.

      Toliau bendrais ir gražiais žodžiais pasakojama, kad pasirinkta apskaitos vienetų („taškų“) pensijų reformos sistema yra tam tikra konstrukcija, leidžianti pagal aiškesnes taisykles, nei yra dabar, apskaičiuoti pensijas ir stebėti tendencijas. Taip pat tikimasi, kad aiškesnės taisyklės ir didesnė išmokų priklausomybė nuo įmokų skatintų žmones neslėpti pajamų, nedirbti nelegaliai, siekti ilgesnio užimtumo. Ją įgyvendinti turės kelių kadencijų seimai ir vyriausybės.

      Kažkiek daugiau ,,taškų“ sistemos aiškumo atskleidžiama,,Lietuvos žinių“ publikacijoje gan iškalbingu pavadinimu ,,Pažadėtoji Sodros reforma virsta kosmetine procedūra - mokslininkai siūlo "gražesnes" pensijų skaičiavimo formas, politikai - pajamų šaltinių perskirstymą, o fondas ir toliau skylėtas bei tuščias.“ (A.Jockus "Sodrą" norėtų užlopyti naujais mokesčiais").

     Pagal šią sistemą, kuri taikoma Vokietijoje ir Prancūzijoje, asmuo, per metus mokėdamas socialinio draudimo įmokas, įgytų vadinamuosius apskaitos vienetus (AV). Išėjus į pensiją įgyti AV būtų sumuojami, įvertinami litais ir pagal tai mokama pensija. AV vertę litais kasmet nustatytų Vyriausybė, Seimas ją tvirtintų kartu su biudžetu, atsižvelgdamas į jo galimybes.

      Išvertus į žmonių kalbą tai reikštu, kad AV, arba ,,taškų“, vertė litais būtų kasmet nustatoma priklausomai nuo Fonde tiems tikslams ir konkretiems metams turimų pajamų (įplaukų) sumos. O visa tai, savo ruožtu, reiškia, kad ministerijos jau pasirinkta ,,taškų“ pensijų skaičiavimo ir mokėjimo sistema yra ne kas kita, kaip jau minėtas ,,gyvenimas pagal kišenę“. Tik dar paleidus miglos su naujai ir nepigiai kainuojančia (juk ir čia reikia pasipinigauti) kuriama ,,taškų“ sistema...

      Kurgi besidėsime, garbūs esami ir būsimieji pensenjorai – teks sutikti.. Tik vienas klausimėlis: kodėl nepasakoma žmonėms, dabartiniams ir būsimiems pensininkams, kad, vertinat ,,taškus“ litais (o gal jau ir eurais), pensijų sumos bus mažinamos tiek, kiek mažiau Fonde tam tikslui bus sukaupta ir surinkta įplaukų? O atsižvelgiant į jau cituotą ,,reformatorių“ teiginį, kad skaičiavimo modelio pasirinkimas daugiau pinigų negeneruos, tampa pakankamai aišku, kad tik pensijų sistemos minėtas ,,reformavimas“ ir taip menkas pensijas sumažins dar bent 24-37 procentais.

       O kodėl tai nutylima? Tikriausiai, kaip pastebi ir gerb. A. Lapinskas, tik todėl, kad ir net vien pensijų ,,reformavimas“ (visiškai nekreipiant jokio dėmesio į Fondo pajamų ir išlaidų visumą) vyksta žvelgiant į artėjančius Seimo rinkimus 2012 metais. Prie aiškios, bet nevertinamos socialinės aritmetikos tyliai pridedama politinė, bet paslėpta, ,,skaičiuoklė“.

     O kaip jau aiškūs pensijų ,,reformatoriai“ su siūloma ,,taškų“ sistema vykdys prezidentės reikalavimą kitąmet, t.y. 2012 metais, kompensuoti nusavintas ir sumažintas pensijas? Tai iš kur tam reikalui bus paimti, vėlgi, papildomi bent 0,5 mlrd. Lt? Ar ir prezidentės nurodomoji retorika Vyriausybei ir jos Socminui neprivaloma ir laikoma tik šiaip sau, griežtu ir dėl teigiamo ,,vaizdelio“ pakalbėjimu?

      O gal ir prezidentės nurodomoji retorika ,,grąžinti sumažintas pensijas“, nesirūpinant tam būtinų lėšų šaltiniu – taip pat „Sodros“ bankroto spartinimo priemonė, ruošiant ją spartesnei privatizacijai?

    Ir tik Laisvosios rinkos institutas (Čikagos Miltono Frydmano institucijos berniukų filialas Lietuvoje?) „Sodros“ reformavimą nusako (ir nurodo?) tiesiai ir šviesiai, be jokių užuolankų ar paslėptų skaičiuoklių:

   - ateityje žmonių socialinis aprūpinimas senatvėje organizuojamas privalomojo kaupimo privačiose pensijų sąskaitose būdu;

      - socialinė parama (šalpa) mokama tik neturintiesiems minimalių pajamų ir turto pagal pajamų ir turto testą;

   - pereinamuoju laikotarpiu visi dirbantys asmenys mokėtų privalomas 10 proc. įmokas į privačias kaupiamąsias pensijų sąskaitas ir ne didesnį kaip 10 proc. (periodiškai mažinamą) laikinąjį "Sodros" mokestį;

    - šis mokestis būtų skiriamas išimtinai dabartiniams "Sodros" įsipareigojimams finansuoti ir nesukurtų jokių teisių į būsimas "Sodros" išmokas;

  - pereinamuoju laikotarpiu "Sodros" lėšų trūkumas būtų finansuojamas privatizavimo įplaukomis ir paskolomis (nesivarginant nurodyti paskolų grąžinimo šaltinius) (R.Vainienė "Politikai pagalvos apie tai rytoj").

         Ir ne kitaip. Ir ,,viso gero!“ „Sodrai“: nebus „Sodros“ – nebus jokių jos deficito problemų.

   Štai tokia – aiški ir nedviprasmiška šalies socialinio draudimo sistemos surinkimo, Socdraudimo Fonde žmonių sukauptų milijardų užvaldymo (o kalbant be užuolankų – užgrobimo) privačiam naudojimui (administravimui) programa.

       Ir čia dar ne viskas. Neužilgo bus pasiūlyta (o, atrodo, jau ir tai kažkur paviešinta) ,,tobulinti“ dabartinę socdraudimo įmokų rinkimų sistemą šias funkcijas perduodant Valstybinei mokesčių inspekcijai. Juk privatiems socdraudimo lėšų administratoriams (o jie – protingi berniukai) yra visiškai nenaudinga (nes nepelninga) užsiimti dar ir tų lėšų surinkimu. Jei jau gauti (grobti) jas dykai, tai su padėjimu ant lėkštutės... Ir tai bus dar vienas ,,argumentas“ „Sodros“ nereikalingumui ,,pagrįsti“. O ar reikalinga bus po to ir esamos Socdraudimo ministerijos ne menka dalis – tai tik laiko klausimėlis. Valdymo aparato ,,tobulinimui“.

      Ir taip toliau. Bet su pereinamuoju laikotarpiu, paliekant ,, ... ne didesnį kaip 10 proc. (periodiškai mažinamą) laikinąjį "Sodros" mokestį.“ Išimtinai dabartinių pensininkų numarinimui, nesukuriant ,,... jokių teisių į būsimas "Sodros" išmokas“. Numarinimui natūraliuoju būdu, ,,atjungus“ ar mažinant finansinius išteklius gyvybės palaikymui.

        Ir vaikams neturi rūpėti iš ko ir kaip gyvens nusenę ar neįgalūs jų tėvai. Nes laukinis ir privatus kapitalizmas, su visagalinčiąją laisvąja rinka, nepripažįsta jokiu sentimentų ar žmogiškųjų (tėvų-vaikų) santykių. Kaip ir senovės Japonijoje ar Čiukčijoje: nusenusius tėvus išvežama į kalnus ar į tundrą. Savaiminiam nusibaigimui. Laisvai ir nepriklausomai...

        Plačiau Socialinio draudimo ,,reformos“ tęstinumo scenarijų galima įžvelgti paskaičius Naomi Klein, ,,Šoko doktrina: katastrofų kapitalizmo išlikimas“, 2007. (Kitos knygos, 2009). Nejau tai ir yra mūsų ,,laisvosios rinkos“ apologetų siekiamybė?

      Ir dar apie privačių pensijų fondų ,,privatumo“ ištakas ir esmę bei to ,,privatumo“ saugumą ar net pelningumą bei efektyvumą.

       Kaip jau minėta, privačių pensijų fondų pensijoms kaupiamų (o ir viso Socdraudimo Fondo) lėšų tikrasis šaltinis yra mūsų visų, šalies (o eksportui – ir užsienio šalių) žmonių, sumokėtų pinigų dalis, perkant bet kokias, šalyje pagamintas prekes ar paslaugas, į kurių kainas įkalkuliuoti ir privalomos dirbančiųjų socdraudimo išlaidos.

       Į privačius pensijų fondus per Sodros įmokų rinkimo sistemą pervedama tam tikra dalis minėtų visuomeninių lėšų, skirtų būsimų pensijų finansavimui. Jų ,,privatumo“ nesprendžia ir neįrodo tai, kad jų dalis skaičiuojama proporcingai konkrečių žmonių draudžiamosioms pajamoms ir tos lėšos įrašomos (pervedamos) į personalines (asmenines) privačių fondų dalyvių sąskaitas. Juk tokie būsimieji pensininkai jokių nuosavų (tikrai privačių) lėšų į tokius pensijų fondus nemokėjo ir toliau nemoka. Be to, ir asmeninių sąskaitų PPF‘se turėtojai net negali laisvai disponuoti ten sukauptomis , atseit jų ,,privačiomis“, lėšomis.

      Privačių pensijų fondų privatumas pasireiškia gautų lėšų administravimo privatume, kuris didžia dalimi jau dengiamas privataus konfindencialumo ir komercinio paslaptingumo skraistėmis. Todėl galima teigti, kad ,,privatūs“ pensijų fondai – tai visuomeninių lėšų dalies, gautos jų dispozicijon nemokamai ir net privalomai ir skirtos būsimoms pensijoms, naudotojai (administratoriai).

         O kokios PPF garantijos dėl tokių lėšų nominalios ir net realios jų vertės išsaugojimo?

       Indėlių saugumas bankuose garantuojamas bent Vyriausybės, per indėlių draudimo fondus. Tiesa, palūkanos, net ir nurodytos sutartam terminui, bankų keičiamos vienašališkai, tai ,,įteisinus“ sudaromose indėlių priėmimo sutartyse.

       Investicijos į privačius investicinius fondus neturi jokių garantijų. Kiek prarasta juose investuotų lėšų – nežinoma. Tik žinoma, kad šiuo metu juose investuotų lėšų likutis yra apie 4 mlrd. Lt. Ir beveik visa investicijų suma – užsienio fonduose.

       O kokia patirtis mūsų ,,privačių“ pensijų fondų per jų beveik septynerių metų veikimo laiką?

Per beveik septynerius narystės ES-je metus (2010-2003 m.) šalies ekonomika (metų BVP) išaugo vos, vos 22 % (su naujausiais 2010 m. duomenimis), vartojimo infliacija ,,sukaupta” iki 33,7 % (kaitos indeksas 1,337), o ekonomiką aptarnaujantis vidutinis metų pinigų kiekis (P3) padidintas beveik 2,8 karto!!!

      Todėl bendroji pinigų infliacija bei jų nuvertėjimas turi būti matuojamas beveik net 2,3 karto (P3: BVP= 2,786 : 1,219=2,286) arba beveik 129 %. Tai toks įvyko pinigų perkamosios galios praradimas, mūsų visų turto (pinigų) nuvertėjimas ir net jų vidinė devalvacija.

      Privačių pensijų fondų apskaitos vieneto vidutinė svertinė vertė per tą laiką padidėjo 38,6 % (kaitos indeksas1,386). Reali PPF apskaitos vieneto vertė dėl vartojimo infliacijos (33,7 %) padidėjo tik 3,7 %(1,386:1,337).

      Dėl bendrosios pinigų infliacijos bei jų nuvertėjimo per jų (PPF) egzistavimo laiką jų realioji vertė ne tik nepadidėjo, bet sumažėjo daugiau nei 39 procentais (1,386:2,286=0,606; 60,6% , arba -39,4 %). O tai reiškia, kad privatūs pensijų fondai ten investuotų „Sodros“ lėšų vertės – beveik 4 mlrd. Lt (perkamosios galios) ne tik neišsaugojo, bet vos ne 40 proc. jos prarado.

       O kas (kiek) liks PPF‘se savo senatvės pinigėlius, atseit, kaupiantiems žmogeliams po 20-30 metų??? Ką už juos galima bus nusipirkti po tiek metų ir senatvėje??? Apie tai – nekalbama...O vaizdelis daugeliui bus tikrai liūdnai – įdomus... Bent jau dėl to, ką galima įžvelgti jau dabar, praėjus bent 7-neriems PPF veikimo metams:

 

       O kaip užtikrinamas Socdraudimo Fondo lėšų saugumas Sodros jėgomis ir jos sistemoje? Labai paprastai: jos paprasčiausiai nekaupiamos ir kažkiek ilgesnį laiką nuo nuvertėjimo nesaugomos. „Sodros“ sistema veikia ,,šiandien-rytoj“ principu: Fondo pajamos gaunamos ,,šiandien“, o išmokamos ir jų gavėjų, dažniausiai, išleidžiamos ,,rytoj“, joms dar nespėjus dėl infliacijos kažkiek reikšmingiau nuvertėti. Dar daugiau: Fondo pajamos nuolat formuojamos infliaciniais, t.y. infliacijos ,,išpūstais“ pinigais, kas ,,skatina“ sėkmingiau vykdyti Fondo pajamų surinkimo planus (apie ką nuolat nepasikuklinama vos ne džiugiai informuoti).

      Iš kitų „Sodros“ reformavimo siūlymų bene konkrečiausi yra p.p. Rimanto Dagio ir Bronislovo Lubio.

     Gerb. R. Dagys teisus teigdamas, kad „Sodros“ reformos ,, ... problema yra labai didelė, ir pasakyti, kad mes apsieisime be įmokų didinimo ir pensinio amžiaus ilginimo, mes negalime, nes tai būtų žmonių apgavystė“ ("Sodrą gelbės naujais mokesčiais?").

       Bet jo siūlymai „... atskirti draudimo sistemos grynąją dalį, ... dalį socialinio draudimo dabartinių problemų neišvengiamai ... perkelti į valstybės biudžetą, kuris yra surenkamas iš kitų mokesčių, ne tik iš socialinio draudimo mokesčių. Bazinė pensija - visiškas minimumas, kad žmogus turėtų bent už ką duonos plutą nusipirkti, turės prisiimti valstybės biudžetas“ gali reikšti, kad papildomos lėšos Socdraudimui ir toliau gyventi ne pagal savo pajamas bus ,,ieškomos“ (kaip grybai po lietaus?) ir taip, ne mažiau kaip „Sodros“, varganame ir praskolintame valstybės biudžete. Bet ar tai – realu? Ar tai – ne fantazijų ir iliuzijų (lūkesčių) teorijos?

     Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys visiškai teisus teigdamas, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo (“Sodros“) reformos tėra tik žaidimas, kadangi pinigų nuo to daugiau neatsiranda, o mes imame ir susidarome iliuziją, kad pakeitus apskaitą padaugės ir pinigų. Bet tam, kad bent kalbėti apie reformos realumą, ,,Mes turėtume sužinoti tiesą skaičiuose: kaip iš tos duobės išbristi, ir kaip „Sodros“ skolas ir deficitą naikinti“ ( ten pat).

     Visa tai iki šiol – tik faktų konstatavimas. O ką daryti ir daryti čia ir dabar bei nedelsiant? Neatidėliojant iki kitų, bet nenumaldomai artėjančių (ir laukiamų), rinkimų 2012 ir net 2014 metais:

    - sakyti TIESĄ ir pripažinti, kad Socdraudimo Fondo finansai (o tai – viešųjų finansų dalis) nesuvaldyti: fondo lėšos nusikalstamai pereikvotos; dėl to visi aukštieji valdžių vadovai nuoširdžiai pripažįsta savo kaltę ir atsiprašo Lietuvos žmonių;

    - įvardinti tokių sprendimų kaltininkus (tauta turi savo didvyrius žinoti): įstatymus ir kitus teisės aktus pasirašiusieji, juos vizavusieji ir pan. Nesidangstant kolegialumais bei politiniais sprendimais, nes ir juos daro taip pat tik konkretūs mūsų šalies žmonės;

   - atšaukti ar bent sustabdyti visas išmokas iš Fondo lėšų, kurioms nebuvo ir negalėjo būti papildomų įmokų ar kitų, nuosavų lėšų šaltinio (pvz. – motinystės skatinimo išmokas ir pan.; paskutinis, 2008 m., pensijų padidinimas praktiškai jau atšauktas jas mažinant 2009 m.);

    - kardinaliai gerinti socdraudimo mokesčių surinkimą, pirmiausiai aiškinant (ir įtikinant) Lietuvos žmonėms, kad socdraudimo mokesčių mokėjimas yra visų prievolė ir pareiga savo tėvų išlaikymui;

    - kreiptis į Lietuvos žmones su kvietimu taupyti Socdraudimo lėšas bei teikti siūlymus dėl jų gausinimo ar išlaidų taupymo. Socmine išskirti nuolat veikiantį tokių siūlymu analizės bei vertinimo bei informacijos teikimo pasiūlymų autoriams padalinį;

    - įmanomai skubiai parengti ir įgyvendinti siūlymus, užtikrinančius Fondo išmokų padengimą įmokomis dėl emigrantų tėvų naudojamų Fondo apmokamų paslaugų bei kitų, įmokomis nepadengtų Fondo finansuojamų paslaugų;

   - pavesti Sodros rajonų skyriams atsakomybę ir už įmokų (įplaukų) pilną surinkimą (taikant planų-užduočių sistemą, jos vykdymo kontrolę bei skatinimo metodus) ir išlaidų naudojimo racionalumą bei pagrįstumą;

   - pripažinti, kad pensijų administravimo privatizavimas ir pensijų kaupimas ,,privačiuose“ fonduose (asmeninėse sąskaitose), neturint socdraudimo Fonde ar nacionaliniame biudžete lėšų pertekliaus yra neįmanomas;

     - sustabdyti socdraudimo lėšų pervedimus į privačių fondų administravimo sąskaitas iki ekonomikos atsigavimo ir būtinų perteklinių lėšų sukaupimo Socdraudimo fonde arba nacionaliniame biudžete.

    - grąžinti privačių pensijų fondų asmeninėse sąskaitose sukauptas Socdraudimo Fondo lėšas ir jų prieaugius į „Sodros“ Fondą jo deficitui ir skolų daliniam grąžinimui bei panaikinimui (pritariant Vertybinių popierių komisijos narių Vaidoto Jonučio ir Irmos Judickaitės siūlymams, "Apie didesnes pensijas galima bus tik pasvajoti"). Dėl to aukščiausieji šalies vadovai taip pat atsiprašo Lietuvos žmonių, nepagrįstai patikintų ,,privačių“ pensijų kaupimu;

     - atsižvelgiant į tai, kad Socmino pensijų reformos siūlymai neatitinka jiems keliamų tikslų – subalansuoti Fondo išlaidas su pajamomis ir jose nutylima būsimas pensijų dydžių reikšmingas mažinimas, siūlomą ,,reformą“ ir ,,taškų“ pensijų skaičiavimams metodo įvedimą laikyti nepriimtinu, ir niekiniu;

     - dar daugiau: pripažinti, kad pateiktos pensijų ,,reformos“, siūlant ,,taškų“ sistemos įvedimą ir nutylint būsimą pensijų sumažinimą yra žmonių apgaulė ir pasityčiojimas iš jų, kuris užkerta kelius reformai pasiekti būtino plataus susitarimo visuomenėje (apie ką daug kalbama ,,taškų“ reformos pristatyme);

    - didinti socialinio draudimo įmokų tarifą, kaip neišvengiamą, bet būtiną socdraudimo sistemos gelbėjimo priemonę. Neatsižvelgiant į nepamatuotus Socialinės apsaugos ir darbo ministro D.Jankausko tikinimus, kad mokesčių našta nedidės ("Socialinės apsaugos ir darbo ministras D.Jankauskas tikina, kad mokesčių našta nedidės"). Ir vėl -atsiprašant Lietuvos žmonių.

       Pasiūlymų ir apžvalgos autorius niekaip nepretenduoja į jų neginčijamumą. Juk galimi (o ir būtini) ir kitokie siūlymai, kaip gelbėti sužlugdytą ir toliau žlugdomą šalies žmonių socialinio draudimo sistemą. Juo labiau, sprendžiant iš viešų ir bendro pobūdžio bei prieštaringų kalbėjimų, kad dabartiniai Socmino vadovai realių siūlymų taip pat neturi.

 

Vladimiras Trukšinas,

Statistikas,

LR nusipelnęs ekonomistas,

Nepriklausomas analitikas

2011 03 03

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas