Pamąstymai

     Savaitgalyje visų internetinių ir popierinių žiniasklaidos priemonių herojumi tapo anksčiau būvęs televizijų klounu, partinio sąrašo dėka dabar esantis Seimo nariu -  A.Valinskas. Ir ką gi jis tokio herojiško atliko? Ogi pavadino Prezidentę boba. Aišku, kad nekultūringa, bet jis juk politikas, atėjęs iš bulvarinės televizijos, o ne kultūros ministras, todėl nėra ko daug iš jo reikalauti, lygiai taip pat kaip iš V.Šustausko, o ir atleistina. Net karalius atleisdavo savo dvaro juokdariui už pasakytus tiesos ar netiesos žodžius, nors kai kada sugalvodavo galvą nukirsti.

      ES parlamento narys Naidželas Faridžas (Nigel Farage) dar ne tokiais žodžiais išvadino ES prezidentą Hermaną Van Rompuy. Valinskui  Faridžo politinės iškalbos mokytis ir mokytis.

Tiesa lenkui J. Buzekui nepatiko, buvo išsikvietęs Faridžą ir pareikalavo atsiprašyti, tačiau, kaip Faridžas pats vėliau žurnalistams paaiškino, kad nebuvo pasirengęs atsiprašymui ir pareiškė: „Turėjau nedaug laiko pagalvoti ir apsisprendžiau atsiprašyti. Tačiau vieninteliai žmonės, kurių aš atsiprašau, tėra bankų klerkai visame pasaulyje: aš juos įžeidžiau, ir tikrai labai jų atsiprašau“.

        Prie Valinsko cirko prisidėjo žurnalistai, sukūrę vieno pasakyto žodžio tema ne vieną straipsnį ir papildę šou savo scenarijumi – ar pavyks valdantiesiems išlikti prie Seimo pozicijos lovio?Ir šis bulvarinės informacijos srautas vos neužgožė informacijos apie įvykius susijusius su a.a. D.Kedžiu ir pedofilijos byla. O valstybinės LRT laidos „Panorama“ rengėjams tuo metu svarbiausiomis žiniomis tapo medelių sodinimas ir daržovių auginimas. Sugeba pagrindinės masinės informacijos priemonės pateikti dozuotą informaciją, jas valdantiems šeimininkams reikalingomis porcijomis ir koncentracija. Ir jeigu ne keli mažatižariai laikraščiai, nedidelį lankomumą turintys interneto puslapiai ir kelios televizijų laidos, kurių žurnalistai užsiima tikra tiriamąja žurnalistika ir pirmieji atskleidžia valstybėje klestinčius korupcijos faktus, politikų, pareigūnų neveiklumą, daromus įstatymų,  žmogaus teisių pažeidimus, tai beveik nieko nežinotum. Nežinotum, kokie negeri dalykai vyksta šalyje, atrodytų, kad viskas yra, kaip turi būti teisinėje ir demokratinėje valstybėje.

        Viskas labai gražiai atrodo žiūrint į teisines normas - kontroliuoti skiriamus pareigūnas gali tie, kurie juos skiria. Pavyzdžiui, Generalinis prokuroras už prokuratūros veiklą atsiskaito Prezidentui ir Seimui, Seimas atlieka parlamentinę prokuratūros kontrolę.

       Kaip vyksta kontrolė ir kaip ji veiksminga rodo faktai. Pedofilijos skandalui pasiekus piką, Seimas pagaliau atliko prokuratūros kontrolę, konstavo blogo darbo faktus, baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimus, bet tuo viskas ir pasibaigė. Nepasakė, kad  A.Valantinas yra netinkamas eiti Generalinio prokuroro pareigas. Kai kurie Seimo nariai dar siūlė A.Valantiną traukti baudžiamojon atsakomybėn, pripažinti sulaužius priesaiką, bet iki realių veiksmų nepriėjo, kalbos kalbomis ir pasiliko. Tuo metu jau patys kai kurie Seimo nariai buvo prokurorų „pakabinti“, tikrinami dėl automobilių nuomos. Prezidentė galėjo  A.Valantiną atleisti, bet jis buvo jai tinkamas. Jos pasitikėjimas A.Valantinu ir atkaklus jo palaikymas paliko tik nišą gandams. Nesvarbu, kad jo vadovaujama Generalinė prokuratūra negynė viešo intereso, pavyzdžiui, „Leo Lt“ projekto atveju, arba nenorėjo tirti VSD pareigūno V.Pociūno žūties bylos, arba ilgai marino „Rubicon group“ juodosios buhalterijos ir „abonento“ bylas, kurios taip ir pasibaigė niekuo. Tinkamas buvo ir Teisėjų tarybai, vienbalsiai rekomendavusiai skirti A.Valantiną į apylinkės teisėjus. Juk saviškis, o saviškį reikia palaikyti, būti solidariems, kaip nurodo „Teisėjų etikos kodeksas“. Ir nors dabar procesai  po truputį pradeda judėti, vaduojamasi iš Prezidento V.Adamkaus laikų stagnacijos, atsakomybės nebuvimo, nebaudžiamumo, žmonės pamažu pradeda atsibusti, kaip Gorbačiovo „perestroikos“ laikais, kai pajuto demokratijos galimybes, tačiau nėra jokios garantijos, kad užvesta institucijų kontrolės mašina bus toliau vairuojama tinkamai, nepažeidžiant Konstitucijos, įstatymų ir taisyklių. 

      Dar praėjusiais metais teisininkas K.Čilinskas siūlė Tautai nelaukti iš prezidentės ar Seimo veikimo, bet,  kaip turinčiai suverenią galią, tiesiogiai dalyvauti valstybės valdyme, pačiai imtis institucijų kontroliavimo, kadangi jos rinkti atstovai nesugeba vykdyti kontrolės. Jis siūlė įkurti Valstybės tribunolą. Jo idėja nėra nauja. Dar 1995 metais iniciatyvinė grupė, kurios nariai buvo K.Antanavičius,  A.Matulevičius, A.Norvilas, bandė surengti referendumą dėl Valstybės tribunolo, kuris turėtų reikalingus įgaliojimus kovai su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, įkūrimo. Bet, šiai grupei, kaip ir daugumai iniciatyvinių grupių, referendumo idėjos įgyvendinimas nebuvo sėkmingas.

    Valstybės tribunolas tarnautų, kaip nebaudžiamumo valstybėje mažinimo instrumentas, vykdantis funkcijas, kurias privalėtų vydyti Seimas, Prezidentė, prokuratūra ir kitos institucijos, bet dėl neįgalumo  nevykdantys. Jį sudarytų Tautos renkami profesionalūs teisėjai ir prokurorai. Taip pat turėtų būti numatytas jų atšaukimo mechanizmas, kuris suveiktų esant blogam darbui ir  leistų rinkėjams juos atšaukti. Gali būti įvairūs Tribunolo sudėties, kontroliuojamų institucijų, atliekamų funkcijų variantai. Tribunole esant teisėjų institutui galbūt prie kitų Lietuvos teismų nereikėtų steigti teismų tarėjų pareigybės. Tautai nevertėtų kištis į teismų teisėjų darbą ir kartu su jais prisiimti atsakomybę už teismų sprendimus. Jai užtektų kontrolės funkcijos, kai esant skundams ir įtarimams, kad yra pažeisti įstatymai ar žmogaus ir piliečių teisės, Valstybės tribunolo teisėjai imtų nagrinėti teismų sprendimus. Tribunolas galėtų būti teismų kontrolės institucija ir savotiškas Strasbūro teismas, bet esantis Lietuvoje ir, todėl piliečiams greičiau prieinamas.

     Valstybės tribunolo prokuroras užtikrintų kaltinimą ir patraukimą baudžiamojon atsakomybėn politikų, pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų asmenų, kurie įtariami padarius baudžiamojo įstatymo pažeidimus, žmogaus ir piliečių teisių pažeidimus, ir kurių kaltinti nesugebėjo prokuratūros prokurorai, gintų prokurorų neapgintą viešąjį interesą.

     Tai yra trumpas pasvarstymas, kaip Tauta galėtų įsijungti į institucijų veiklos kontroliavimą ir prisidėti prie teisingumo ir sąžiningumo vertybių valstybėje įtvirtinimo. O ar reikalinga tokia renkama institucija, kaip ji veiktų, kiek būtų veiksminga ir naudinga, klausimai pamąstymui.

2010-04-27

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.