Finansų krizė, prasidėjusi JAV, praėjusi visą pasaulį, sugrįžta į savo istorinę tėvynę. Per šiuos du metus pasaulis pamatė JAV busto paskolų rinkos žlugimą, kadaise galingo Lehman Brothers bankrotą, eurozonos periferinių valstybių skolos krizę, revoliucijas Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, papildytas “bado maištais”. Netgi Japonijos tragedija kažkokiu neįsivaizduojamu mistiniu būdu įsirašė į šią baisią grandinę.

       Dabar pasaulis turi pasiruošti tam, kad visa tai, ką jis matė, - tai dar ne blogiausia. Priekyje laukia defoltas pačio patikimiausio per paskutinius dešimtmečius skolininko – JAV iždo. Jo vadovas – finansų ministras Timotis Geitneris (Timothy Geithner) – į JAV Kongresą nusiuntė platų paaiškinimą apie tai, kad įstatymų leidėjai turi skubiai padidinti valstybės skolos limitą tam, kad didžiausia pasaulyje ekonomika galėtų normaliai funkcionuoti. Priešinguatveju–defoltas. Ir jau liepos 8 d. Beveik iš karto po Nepriklausomybės dienos. Tuo tarpu, pagal mūsų skaičiavimus, techninis JAV federalinės vyriausybės defoltas įmanomas jau balandžio antrą savaitę

        Patys naujausi JAV bendros federalinės skolos duomenys kovo pabaigoje buvo 14 211 567 662 931.23 dol. Tai neapima visų aukcionų, kurie vyko šią savaitę – jų suma lygi 99 dol. (35 dol.+ 35 dol.+ 29dol.) mlrd., įskaitant ir šiandien.

       Sudėsime du skaičius ir gausime 14 310 567 662 931.23 dol. Priminsime, kad skolos lubos lygios 14 294 000 000 000.00 dol. Kitaip tariant, bendra JAV skola ką tik peržengė skolos lubas, - neškite šampaną! Nereikia pamiršti, kad tarp bendros skolos sumos ir sumos, kuri patenka į skolos lubų veikimo zoną yra 52,2 mlrd. dol. dydžio buferis, t.y. Amerika dar ne defolte. Todėl bendros skolos dydis patenkantis į lubų veikimo zoną yra lygus 14 258 341 662 931. T.y. Amerika yra tik 35,7 mlrd. dol. nuo skolos lubų pramušimo taško. Žinoma yra keletas „bet“ ir, yra tikimybė, kad sekančiomis dienomis skubiai bus padengtos trumpalaikės obligacijos, tuo būdu skolos apimtis bus šiek tiek sumažinta.

       Taigi, klausimas: įvertinant, kad vyriausybė gali užsidaryti bet kuriuo momentu, ar neverta Kongresui pagalvoti, kas atsitiks, kai JAV pateks į techninį defoltą antroje balandžio savaitėje? Būtent tada bus išleista kita obligacijų partija, o tas įvykis sutampa su mokesčių kompensavimo piku, tai yra eilinėmis išlaidomis.

        Bendras Amerikos valstybės skolos dydis kovo pabaigoje buvo apie 14,218 trilijonus dol. Timotis Geitneris apskaičiavo, kad šiuo metu įstatymo leidžiami 14,29 trilijonai dol. bus pasiekti ne vėliau kaip gegužės 16 d. Tuo pačiu jau 2011 m. liepos 8 d. (jeigu skolinimosi slenkstis nebus padidintas) Amerika nebegalės tvarkyti savo skolos. Pati situacija atrodo tokia nereali, kad net sunku prognozuoti jos padarinius. Tačiau galima pabandyti.

        Labiausiai tikėtina, kad artėjant šiai datai, pagrindinės tarptautinės reitingų agentūros pabandys „paspausti“ JAV Kongresą ir sumažins emitento reitingą. Šiomis sąlygomis žymiai kris kaina ir, atitinkamai, smarkiai išaugs JAV iždo obligacijų pajamingumas. Dar liūdnesnė perspektyva laukia JAV municipalinių obligacijų. Tarp šių emitentų (atskirai paimtų valstijų) jau dabar tik keletas gali tvarkyti savo skolą. O ji taip pat gana didelė – apie 6 trilijonai dol. Tokiu būdu, visiškai tikėtina, kad Amerika atsisakys tvarkyti savo įsipareigojimus ir pabandys skolą restruktūrizuoti, kaip tai padarė Rusija 1998 m. Jau dabar iš JAV valdančio elito pasigirsta balsų, kad reikia išleisti ... 100 metų iždo vekselius – tegul ateities kartos sugalvoja, kaip padengti prosenelių skolas. JAV atsisakius tvarkyti savo skolą, tikimąsi, kad bus 50 %dolerio devalvacija.

      Tolesnis šio apokaliptinio scenarijaus vystymąsis reikštų pasaulinės finansų sistemos žlugimą ir įvairių valstybių perėjimą prie atsiskaitymų regioninėmis valiutomis arba senu, laiko patikrintu auksu. Beje, tuo atveju geltonas metalas pakils nuo dabartinės kainos 1462 dol. už unciją iki 2500–3000 dol. (kuri atitinka esamą dolerio pasiūlą pasaulyje). Vis tik, kiek tada kainuos doleris?

http://finance.ua/