Praėjus 80 metų po Didžiosios depresijos Ianas Gordonas (Ian Gordon) mano, kad pagal finansinių ciklų teroriją, mūsų laukia naujas žlugimas, tik šį kartą daugiau sugriaunantis. Apsaugą gali suteikti aukso ir sidabro akcijos.

       Interviu ėmė: Zigas Lambas (Zig Lambo).

       The Gold Report: Labas rytas, Ianai. Ačiū, kad radote laiko pasidalinti su mumis naujomis idėjomis apie ekonominę situaciją ir konkrečias kompanijas, apie kurias, kaip jūs manote, būtų įdomu sužinoti mūsų skaitytojams. Kai sausio mėn. jūs bendravote su Gold Report, jūs papasakojote, kas bus toliau. Jūs galėtumėte pateikti savo matymą apie tai, ką žmonėms reikia daryti su savo investicijomis, kad apsaugotų savo aktyvus? Kokius pasikeitimus matote, ir ką jūs manote dabar, įvertinant tai, kas įvykio nuo sausio mėnesio?

       Aš manau, kad situacija blogėja. Iš esmės pasaulio valiutos jau dabar yra blogoje padėtyje. Aš nesu tikras, kad euras išgyvens net šiuos metus. Užtektų, kad Sąjungą paliktų viena valstybė, pavyzdžiui, Graikija, ir visa struktūra greičiausiai sugriūtų, kaip kortų namelis. Žinoma, JAV doleris, kaip rezevinė valiuta taip pat yra blogoje padėtyje. Todėl aš manau, kad viskas juda link krizės, kaip mes ir numatėme savo analizėje, todėl kad ji pagrįsta Kondratjevo ilgų bangų teorija.

       2011 metais mes stebime tam tikras paraleles su 1931 metais, todėl kad nuo tų laikų praėjo 80 metų. 20 – ies metų ciklus mes laikome svarbiomis metų sukaktimis, o tai yra tik ketvirtas dvidešimtmetis. 1931 metais faktiškai žlugo visa pasaulio pinigų sistema. Mes seniai pranašavome esamos finansinės sistemos, kuri pastatyta ant 1931 metų griūties, žlugimą. Tačiau mes matome, kad šiuolaikinė krizė turės žymiai reikšmingesnius ir daug labiau griaunančius padarinius negu 1931-1933 metų žlugimas, paprasčiausiai todėl, kad dabar tai yra popierinių pinigų sistemos griuvimas. Iš tiesų, ekonomika nepateisina pasitikėjimo.

       Ir taip, įvertinant rimto perversmo pasaulio ekonomikos ciklo darbe esamą tikimybę, jeigu visa tai sugrius, kas mūsų laukia? Mes sugrįšime prie aukso standarto ar kažko panašaus? Kai tai įvyks, ar daug laiko tas užtruks ir kokios bus pasekmės investuotojams?

       Aš visiškai įsitikinęs, kad mes sugrįšime prie aukso standarto sistemos. Istoriškai popierinių pinigų sistema niekada neišgyveno. Apskritai, jos buvo sukuriamos dėl eksperimento vienos valstybės ribose. O kai jos patyrė nesėkmę, kaip 1720 metais Prancūzijoje po Džono Lo (John Law)popierinių pinigų projekto žlugimo arba asignatų fiasko 1798 metais, tas sukėlė didžiulį perversmą. O po šių nesėkmių valstybė sugrįždavo prie savo auksu padengtos valiutos. Todėl manau, kad mums teks sugrįžti prie kažko panašaus, todėl, kad pagal esmę, auksas drausmina vyriausybę. Mes stebime visišką drausmės nebūvimą popierinių pinigų sistemoje, kuri egzistuoja nuo pasaulio finansinės sistemos krizės 1931 metais. Tiesiog prasidėjo nekontroliuojamas pinigų spausdinimas, o lygiagrečiai su spausdinimu auga skola.                         

       Mes išauginome didžiulę pasaulinę skolą, kuri tikriausiai daug didesnė negu 100 trln. dolerių. Vien tik JAV suminė skola sudaro apie 57 trln. dolerių. Taigi, skola pradeda kenkti pasaulio ekonomikoms ir visiems gresia pakankamai rimta depresija.

       Kaip investuotojai, mes turime maksimaliai save apsaugoti. Mes seniai rekomenduojame investuoti į aukso ir sidabro akcijas. Iš tiesų nuo 2000 metų portfelį mes formavome, 100% sudarytą kaip iš fizinio metalo, taip ir iš aukso gavybos kompanijų, todėl kad mūsų ciklas mums sakė, kur nukreipti savo aktyvus. Taip mes ir darėme. Manau, kad investuotojams teks padaryti tą patį ir laikytis toliau nuo paprastų akcijų rinkos, nes galiausiai akcijų rinka atspindės ekonomikos realijas. Dabartinė JAV akcijų rinka stimuliuojama „kiekybinio lengvinimo“ pagalba, kai į bankų sistemą daromos didžiulės injekcijos. Ši bankų sistema nesugrąžina pinigų atgal į ekonomiką, todėl kad vartotojai išspausti, kaip citrina; jie daugiau nebegali imti kreditų. Todėl Federalinio rezervo didžioji įliejamų į bankus pinigų dalis naudojama spekuliacijoms.

       Gal būtų galima išsamiau apie tą mechanizmą prieš tai, kai mes pereisime prie konkrečių investavimo idėjų aptarimo? Kaip, įvertinus pasaulio ekonomikos internacionalizaciją ir tai, kad pinigai paprasčiausiai tapo signalais kompiuterinėse sistemose, pasaulis sugrįš prie kažkokio tvirtų pinigų standarto be kelerių metų depresijos?

       Kai 1931 metais pasaulio pinigų sistema pradėjo griūti, tai prasidėjo nuo Austrijos CreditanstaltBank Europoje bankroto. Visi bandė išgelbėti šį stambų banką: Federalinė rezervų sistema, Anglijos bankas ir JP Morgan. Visi jie žinojo, kad vieno šio stambaus banko bankrutavimas prives prie defolto Austrijoje ir daugelio kitų bankų, apkrautų popieriniais pinigais, žlugimo. Bankrotas Austrijoje išstumė ją iš aukso valiutos standarto sistemos, ir netrukus paskui ją pasekė Vokietija. Didžioji Britanija nuo aukso standarto atsisakė 1931 metų rugsėjo mėnesį, o tai praktiškai sugriovė visą pasaulio pinigų sistemą. Naujos sistemos nebuvo iki Breton Vudso sutarties 1944 metais pasirašymo. Pertrauka buvo ilga. Labai paprastai galima įžvelgti analogiją su dabartinės pinigų sistemos žlugimo vystymusi.

       Po 1931 metų Amerikoje buvo pakankama gerovė, ji turėjo visą reikalingą naftą ir maistą, ir ji pasinėrė į izoliaciją. Didžioji Britanija prekiavo savo tada būvusios imperijos ribose. Pasaulio prekyba sugriuvo po 1931 metų, ir 2011- ieji gali tapti šių tragiškų metų pasikartojimu euro ir pasaulio ekonominės sistemos žlugimo atveju. Iki naujos sistemos sukurimo gali praeiti daug laiko. Tai susiję su anksčiau paminėtu 20 metų ciklu. Gryno aukso standarto sistema, iš pradžių atsiradusi Didžiojoje Britanijoje 1821 metais, žlugo 1914 metais, todėl kad Pirmojo pasaulinio karo dalyviai negalėjo likti aukso standarto sistemoje ir spausdinti pinigus, reikalingus karo veiksmams. Taigi, aš pasakyčiau, kad didžiausia tikimybė yra, kad mes sugrįšime prie aukso standato 2014 metais, po šimto metų nuo jo panaikinimo 1914 metais.

       Vadinasi, jūs turite galvoje, kad investuotojai turi dar 2-3 metus atsargoje tam, kad galėtų užimti pozicijas ir investuoti pinigus, kad uždirbtų tam, kas atsitiks, kai viskas pasikeis.

Būtent.

       Paskutinius metus metalų kainos demonstravo žymų kitimą, o taip pat didelius pelnus. Kaip tai atsiliepia kompanijoms, kurios dalyvauja metalų išgavime?

       Aš daugiausia investavau į jaunas kasybos kompanijas, o taip pat į kompanijas, turinčias požeminius aukso išteklius. Aš labiau linkęs investuoti į auksą nei į sidabrą. Manau, kad šių aktyvų kaina labai išaugs. Kaip tik vakar aš susitikau su vienu iš mano klientų ir sakiau jam apie galimą fizinio aukso trūkumą rinkoje dėl paklausos ir pasiūlos balanso. Kasmet esamose kasyklose mes išgauname tik 80 mln. uncijų aukso. Manau, kad galiausiai paklausa auksui išaugs tiek, kad kasybos kompanijos nebenorės priimti mokėjimo popieriniais pinigais, todėl ši popierinių pinigų sistema sugrius. Todėl auksas gali būti paprasčiausiai išimtas iš rinkos, todėl svarbu fizinio metalo įsigyti dabar, o ne paskui. Žinoma, kompanijų, kurios išgauna fizinį auksą, akcijų kaina taip pat išaugs.

       Akivaizdu, kad jūs pakankamai renkatės sprendimą, į kurią kompaniją investuoti savo pinigus ir tą patį rekomenduojate kitiems daryti su savo pinigais. Kokius kriterijus jūs įvertinate, kai renkatės kompaniją savo portfeliui?

       Pirmiausia, aš prieš investuodamas pinigus į kokią nors kompaniją, turiu susitikti su vadovybe. Aš suprantu, kad daugelis investuotojų negali to padaryti, tačiau jie tam tikru būdu gali pakalbėti su vadovais. Jeigu kalbėti apie jaunas kompanijas, tai jų direktoriai paprastai noriai bendrauja su potencialiais akcininkais. Užtenka paprasčiausiai pakelti ragelį ir paprašyti kompanijos prezidento, kodėl jis mano, kad tai yra gera investicija ir paklausyti atsakymus. Aš turiu pajausti pasitikėjimą tuo, kad kompanijos vadovybė gali tai, ką žada, padaryti akcininkų naudai.

       Dar vienas kriterijus – geopolitinė rizika. Aš noriu investuoti tik į tas kompanijas, kurios yra politiškai nepavojingose teritorijose. Praeityje jau nudegiau investuodamas į tų valstybių kompanijas, kurias aš laikiau politiškai saugiomis, o jos tapdavo nesaugiomis. Ekvadore pasikeitė įstatymai, dėl to gamyba šioje šalyje praktiškai nutruko. Todėl man labai patinka kompanijos, turinčios aktyvus Kanadoje, kurią laikau labai saugia. Daugelis pasirinktų mano kompanijų turi aktyvus būtent Kanadoje. Dar man patinka Meksika.

       Manau, kad JAV taip pat tinka, tačiau mane kažkiek neramina tai, kas gali įvykti, kai visa sistema pradės griūti. Aš prisimenu, kaip po rugsėjo 11 d. Federalinio rezervo atstovas interviu pareiškė, kad jo organizacija stengiasi užkirsti kelią panikai. Vienu iš jo paminėtų būdų buvo aukso kasyklų supirkimas. Jeigu JAV neturi to aukso, kurį atseit jie valdo, tai visiškai tikėtina, kad jie gali nacionalizuoti auksą išgaunančias kompanijas. Aš turiu investicijas į kompanijas, kurios JAV atlieka geologines aukso paieškas, tačiau nedaug. Man labiau patinka Kanados firmos.

       Neseniai kilo baimė dėl tikimybės, kad Britų Kolumbijoje į valdžią gali grįžti Naujos demokratijos partija. Jos vadovybė anksčiau turėjo griaunančią įtaką, dėl kurios pasikeitė visa šalies kasybos pramonė. Manau, kad vargu ar tai nutiks šiuo metu; bet jeigu tas nutiks, tai turės neigiamą įtaką bent jau Britų Kolumbijai?   

      Taip, gali. Jeigu Britų Kolumbijoje nugalės NDP, manau, kad ji jau kažko pasimokė iš ankstesnės patirties. Esant paskutinėms vyriausybėms buvo atlikta daug tyrinėjimų ir daugelis kompanijų užsiėmė kasyba šioje provincijoje. Bus labai sunku visas jas uždaryti, todėl kad šią veiklą leidžia veikiantys kasybos įstatymai. Todėl jeigu NDP laimės Britų Kolumbijos rinkimuose, aš pats tuo nelabai džiaugčiausi, todėl kad aš gyvenu šioje provincijoje ir žinau, kokią neigiamą įtaką išgavimui ne taip seniai buvo padariusi ši partija. Aš manau, kad dauguma kompanijų Britų Kolumbijoje pakankamai pasistūmėjo tyrinėjimuose, o kai kurios jau pradėjo išgavimą. Todėl jos jau turi visus leidimus ir bus labai sunku juos panaikinti.

      Ar turite kokius norspamąstymus apie ekonomikos ateitį,kuriais norėtumėte pasidalinti?

       Deja, ekonomika man nekelia ypatingo optimizmo. Jeigu popieriniai pinigai, taip pat kredito, nuvertėja, tada griūna ir kreditas, o ekonomika įstringa. Esant pinigų sistemos žlugimui gali išsivystyti gana baisus scenarijus. 2008 metais pas mus vos neįvyko plataus masto kredito krizė. Kas bus, jeigu tas pasikartos? Viskas sustoja – krovinių pervežimai, prekių apyvarta ir visiems ateina labai sunkus metas. Manau, kad žmonėms reikia rengtis blogiausiam.

       Mes pripratome prie automatizuotos ir elektroninės sistemos. Žmonės paspaudžia mygtuką ir laukia rezultatų. Jeigu viskas sugrius, kaip prognozuojate, mes galime susidurti su realia krize – finansine ir, tikriausiai, net fizine.

       Investuotojams reikia įvertinti tokias galimybes ir maksimaliai apsaugoti savo aktyvus. Aš nelabai prisipažįstu apie tai, bet visada turiu produktų atsargas metams. Tai sąlyginai nebrangus apsaugos, apsirūpinant maisto šaltiniu, būdas. Jeigu sistema grius, tai gali nutikti, kad jūs negalėsite nueiti į parduotuvę ir gauti tai, ko jums reikia, kai reikia.

Šaltinis: http://goldenfront.ru/