Mano pažįstamas iš Čilės, tarptautinių santykių žurnalistas, kartą papasakojo, kad jo tėvas, paprastas darbininkas, turėjęs šešis vaikus, 7 -8 –ame dešimtmetyje galėjo visiems suteikti aukštąjį išsilavinimą. Valstybė buvo suinteresuota tuo, kad jauni piliečiai, pradėję gyvenimą, turėtų lygias starto galimybes. Dabar, liberalizmo epochoje, tai yra kaip pasaka. „Aš turiu tris vaikus ir apmokėti už aukštąjį mokslą tegaliu tik vienam iš jų“, - guodėsi man draugas.

       Švietimo sistemos reforma su neoliberalios doktrinos dvasia ir rinkos apologija didelei jaunimo daliai kokybišką mokslą daro neprieinamą. Ultraliberalo S.Pinjero vyriausybė nuosekliai įgyvendina Bolonijos susitarimo nuostatas, švietimą paversdama į „mokamas paslaugas“, o mokslo įstaigas  - į komercines įmones. Absolventai turi iš anksto žinoti savo vietą „ratelių ir sraigtelių“ sistemoje. Jokio socialinio atgimimo! Viskas turi būti pavaldu efektyvių savininkų diktatūrai!

2011 m. liepos 13 d. Plaza de Armas aikštė, protestas prieš švietimo reformą Lady Gagos ritmu (flašmobas), organizuotas Meno/kultūros komisijos

Taiki manifestacija Plaza de Armas aikštėje, Santjage

        Savaime suprantama, kad šis kursas sukelia nepasitenkinimą. Šiandien Čilėje švietimo problemos sprendžiamos gatvėje. Liepsnojančios barikados Santjago centriniuose rajonuose, kubai ašarinių dujų, leidžiamų į demonstrantus, vandens patrankos, nubloškiančios studentų menifestacijų dalyvius ant asfalto, karabinieriai su šalmais, mušantys studentus ir moksleivius... Visa tai yra Sebastijano Pinjero baudžiamosios operacijos prieš tuos, kurie nesutinka su švietimo reforma.

Birželio mėn. 10 tūkst. studentų išėjo į Santjago gatves

       Laiko tempimo taktika, jaunimo lyderių spaudimas patvirtina, kad prezidentas S.Pinjera neketina daryti principinių nuolaidų nepatenkintiesiems. Etapais (slaptai) vykdomi policijos „Problemų tyrimo skyriaus“ sukurti metodai, nukreipti į protestų ir jų organizatorių neutralizavimą. Tokių metodų aidas – reguliariai internete pasirodantys studentų aktyvistų pranešimai: „Nežinomi asmenys su kaukėmis man grasino fiziniu susidorojimu“. Aktyvistų adresai ir telefonų numeriai patalpinami policijos agentūrų interneto svetainėse. Daugiausiai grasinimų skamba jaunimo lyderės Kamilos Valjecho adresu: „Nužudyti ją ir kartu nutraukti neramumus“.

       Naujienų agentūros nutyli apie žiaurius jaunimo ir teisėtvarkos susirėmimus Čilės miestų gatvėse. Tai yra „nepalanki tema“ žiniasklaidai, kuri dešimtmečius šlovino neoliberalios doktrinos laimėjimus. Čilės prasiveržimo iš „trečiojo pasaulio“ valstybės į išsivysčiusių valstybių išrinktųjų ratą sufalsifikuotas fenomenas visada propagandos buvo pateikiamas, kaip šios doktrinos efektyvumo įrodymas. Ir štai tau! Maištaujantis jaunimas Čilėje sukilo prieš „Bolonijos proceso“ doktriną, kurią paleido „Bilderbergo komisarai“ tose valstybėse, kurių vyriausybės kapituliavo prieš pasaulio užkulisį, tačiau bailiai ir niekingai tai slepia nuo savo tautų.

       „Bolonijos procesas“ nukreiptas nacionalinių, susiformavusių per šimtmečius, švietimo sistemų ir modelių sunaikinimui. 19 – 20 amžiuose Čilės universitetų diplomai Lotynų Amerikos valstybėse buvo laikomi prestižiniais. Neoliberalų ideologų pareiškimai, kad tradicinė švietimo sistema neatitinka laiko dvasios, visų sveikai mąstančių čiliečių priimami, kaip kėsinimasis į nacionalinio identiteto formavimo pagrindą.

       Sukilęs jaunimas kovoja ne tik už nemokamą, kokybišką valstybinį švietimą, bet ir prieš jo pavaldumą kosmopolitinėms nuorodoms.

       Studentų protestuose dalyvauja ne mažiau, kaip 100 000 žmonių, tačiau solidarumą jiems reiškia visos Čilės šeimos, ypač vidurinės klasės, kuriems Pinjero švietimo komercializacijos programos įgyvendinimas yra katastrofa. Policijos suvestinėse nurodoma, kad „neramumų metu“ buvo suimti 520 kurstytojai. Dėl to pasisakė UNICEF atstovybė Čilėje, nurodžiusi, kad negalima naudoti militarizuotos policijos pajėgų (karabinierių) prieš vaikus ir paauglius. Vienoje nuotraukoje, kuri įdėta Twitter‘yje, užfiksuotas simbolinis kovos „už tvarką“ epizodas, karabinierius sučiupo už pakarpos 12-13 metų mokyklinuką ir tempia jį žeme į autobusų stoties pusę. Iš paskos moksleivių, kurie bandė pasislėpti metro, ne kartą skrido ašarinių dujų granatos. Čilės televizijos kanalai manipuliuoja informacija, slepia teisybę apie jaunimo sukilimo valstybėje mastus ir aštrumą, pateikia juos, kaip „anarchistų ir ekstremistų“ veiksmų rezultatą.

Rugpjūčio 9 d., Santjagas

       Susierzinimą ir nepasitenkinimą studentų veiksmais pateikė vidaus reikalų ministras Rodrigas  Hinzpeteras, manifestacijų uždraudimą motyvuodamas tuo, kad jie „daro žalą privačiai ir valstybės nuosavybei“. Žinoma, nei žodžio nebuvo pasakyta apie tai, kad daugeliu atveju šios „žalos“ dydis policijos pasitarimuose planuojamas iš anksto. Specialios agentų – provokatorių grupės su kaukėmis gerai žino, ko iš jų reiklaujama siaučiančio vandalizmo ir privačios nuosavybės nepaisymo įspūdingo „vaizdo“ sukūrimui. Stebina pats specialių operacijų prieš jaunimą, vaikus ir paauglius „planavimo“ faktas. Štai jis – pažangaus Čilės liberalizmo žvėries iltis! Pinjera bando jėga prastumti nepopuliarų „švietimo modelį“, ignoruodamas visuomenės nuomonę, net nebandydamas dėl šios problemos surengti referendumo. Vadui geriau žinoma, ko reikia, kad tauta būtų laiminga ir klestėtų!

       Kaip pasvertai ir įtikinamai pasisako jauni lyderiai. Studentų vadovas Rodrigas Rivera į nepagrįstus valdžios kaltinimus atsakė paprastai: „Mes manome, kad turime konstitucinę teisę į manifestacijas, ypač (pagrindinėje miesto arterijoje) Alamedoje“. Jį palaikė Kamila Valjecho: „Niekas neturi teisės mus vaikyti už demonstracijas viešose vietose, skelbti ten ypatingą padėtį“.

       Palaikymą – ir ne tik moralinį- moksleiviams ir studentams suteikia mokytojai ir universitetų dėstytojai, jie yra aktyvūs manifestacijų dalyviai, priešinasi policijos veržimuisi į apgultas mokyklas ir universitetus. Bado akciją prieš mokamą mokslą paskelbė 30 mokinių. Perspėjimu Pinjero režimui galima laikyti caserolazo – protestuojančių mūšimas į puodus ir keptuves vidurinės klasės gyvenamuosiuose rajonuose. Caserolazo – kaip kovos metodas – kažkada sąmokslininkų buvo naudojamas prieš Salvadorą Aljendę, paskui prieš Hugą Čavesą Venesueloje. Tada apie tai buvo rašoma visuose laikraščiuose. Dabar Čilės aplinkoje caserolazo skamba vis garsiau, bet žiniasklaida to nepastebi.

2011 m. rugpjūčio 4 d.,  21 valanda, San Luiso aikštė Valparaise

Valparaisas

       Siekdama užkirsti kelią jaunimo protestams, S.Pinjero vyriausybė iškėlė 21 punkto planą, kuriame, siūloma į Konstituciją įtraukti nuostatą apie čiliečių teisę „į kokybišką švietimą“. Plane yra taip pat yra užuominų (ne daugiau) apie valdžios „dalinį pasirengimą“ sutikti dėl „švietimo komercializavimo“ sušvelninimo. Čilės studentų konferencija (Confech) Pinjero planą pripažino „nepakankamu“ ir „neįtikinamu“. Patrisijus Kontreras, Los Lagos universiteto prezidentas, pareiškė: „Mes reikalaujame iš vyriausybės rimto, konkretaus ir atsakingo atsakymo į mūsų istorinius reikalavimus. Vykdomoji valdžia savo siūlymų parengimui turi šešias dienas“.

       Atsistatydino ankstesnis švietimo ministras, atėjo kitas, tačiau neoliberalus režimas nerodo signalų, kad yra pasirengęs derėtis su studentais. Į nelanksčią vyriausybės poziciją studentai atsakė faktiniu ultimatumu. Jeigu priešprieša tęsis, niekas negali garantuoti, kad bus išvengta kraujo praliejimo. Provokatoriai laukia savo valandos...

Nil‘as Nikandrov‘as, 2011-08-07

Šaltinis: Fondsk

Čilės Anonimas – nepamirškime represijų!

Susiję:

Sudužusi „Čilės stebuklo“ vitrina

Siūlymai pilnai privatizuoti Lietuvos pensijų sistemą, panaikinti Sodrą - kokiais siekiais jie grįsti?

Šokiruojanti tiesa