Homo sovieticus
Tikriausiai tėra mažai žmonių, kurie nėra girdėję termino „homo sovieticus“, bet tikriausiai ne visi žino, kad šio tipo žmogų savo knygoje...
Tikriausiai tėra mažai žmonių, kurie nėra girdėję termino „homo sovieticus“, bet tikriausiai ne visi žino, kad šio tipo žmogų savo knygoje...
Įžanga Pasirodžius filosofo A. Juozaičio straipsniui „Kas yra Lietuvos išdavikai“ apsidžiaugiau. Pagaliau bus pradėta...
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) didelius sukrėtimus pajutusiai Lietuvos socialinio draudimo sistemai gerinti siūlo jau praktikoje nepasiteisinusį, praeito...
Kai aš išgirstu apie vis naujas iniciatyvas, esą apsaugančias mūsų vaikus nuo sunkumų ir nusivylimų, o tiksliau - nuo juos supančio pasaulio,...
Bylos tyrimas ir teismo procesas vyko ketverius metus. Per tą laiką viena iš įtariamųjų mirė. Daugelis įtariamųjų prarado darbą, turtą, kurį...
Kai kas gali paklausti: o prie ko čia demokratija? Juk daugelis demokratiją įsivaizduoja, kaip laisvę daryti, ką nori. Nors iš tiesų demokratija reiškia...
Pastaruoju metu dažnai girdime apie Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo keitimo siūlymus, dėl kurių...
Svetainė mėgsta Opera.
Dviejų įtakingiausių šeimų kapitalo susijungimo tikrąsias priežastis ir galimas pasekmes „Biznes Online“ paaiškino žinomas krizių tyrėjas ir istorikas Andrejus Fursovas. Rotšildų ir Rokfelerių turtų susijungimas – įvykis nėra įprastas. Jis atspindi tam tikrus pokyčius, kurie vyksta gilesniame lygmenyje. Tie, kurie tvirtina, kad Rotšildai ir Rokfeleriai – tai kažkas iš vakar dienos, neturintis įtakos šiandien, - arba iki nepadorumo naivūs, arba piktybiškai meluoja. Tas faktas, kad šių šeimų atstovai, ypač Rotšildai, o taip pat Baruchai (1613 m. sukūrę „bankų banką“ – „Standard Chartered Bank“), Varburgai ir kiti, šiandien neišeina į pirmą planą, liudija apie jų realią valdžią: reali valdžia – slapta valdžia. Pirmame plane sekretoriai ir marionetės: prezidentai, ministrai pirmininkai, milijardieriai nuvorišai (pr. nouveau riche). Pastarieji nei savo turtais, nei pagal pasaulio valdžios svorį negali prilygti senoms šeimoms. Juokinga skaityti „Forbes“ turtingiausių žmonių sąrašą – klasikinis kvailinimas, atitraukiantis dėmesį nuo tų, kuriuos Bedžaminas Dizraelis vadino „istorijos šeimininkais“. Realus turtas ne individualus, o šeimos, kuris kaupėsi keletą šimtmečių, tam tikru momentu pavirsdamas į valdžią, organizacinį ginklą. Pagal analitikų vertinimus, Rotšildų šeimos turtai yra apie 2,5 trln. dolerių, Rokfelerių šiek tiek mažiau. Ir štai šie žmonės, o taip pat dar 15-20 šeimų atstovai vakarykštė diena, neįtakingi?! Kaip tokiais atvejais sakė Jurijus Vladimirovičius Andropovas, nereikia kvailinti savęs ir kitų. Rotšildai, Rokfeleriai sąjungoje (ir konfliktuose) su kitomis šeimomis kontroliuoja ne tik FED ir daugelio valstybių didelį skaičių ekonomikos sektorių, bet daug įtakingų, uždarų viršnacionalinių valdymo ir koordinavimo struktūrų, kurios paremtos šių šeimų turtų sumomis ir įgyvendina ilgalaikius, ir holistinius pasaulio elito interesus, tas, pasikartosiu, nepašalina prieštaravimų ir konfliktų tarp jos atstovų – šių klausimų išsprendimui ir reikalingos tokios struktūros, kaip Bilderbergo klubas, Trišalė komisija ir kitos, apie kurias mes išvis nežinome. Ir tai ne sąmokslo teorija, o kapitalizmo politinė ekonomija. Dabar apie susijungimo priežastis ir apie turto dalies susijungimo fakto paviešinimą. Suma nedidelė – 40 mlrd. USD, ir išspęsti rimtas problemas, susijusias su rizikų diversifikavimu ir Kinijos ekspansijos grėsme, esant artėjančiai pasaulio krizei, nepadės. Be to, pirmiausia, kalbant apie Kinijos ekspansiją, tai Rotšildai tiek dalyvauja KLR ekonomikoje, kad jiems nėra ko bijoti; antra, lėšų finansų krizės asmeninių problemų išsprendimui ir jos išgyvenimui, suvaldymui ir pasinaudojimui, Rotšildams ir Rokfeleriams užtenka ir atskirai. 40 mlrd. USD sujungimas, turint tikslą tik diversifikuoti rizikas, pademonstruotų dviejų šeimų silpnumą, ir vargu ar apie tai būtų afišuojama. Vadinasi, reikalas yra kitas. Mano požiūriu Rotšildų ir Rokfelerių turto sujungimas labiau simbolinė akcija, fiksuojanti, kad pasaulio krizė artėja prie labai pavojingo taško – ne finansinio, ne ekonominio, bet sisteminio, kuris gali būti išspręstas makroregioniniu arba net pasauliniu karu. Štai tokia grėsmė iš tiesų reikalauja turto sujungimo, beje, ne dviejų šeimų, o didelės dalies pasaulio buržuazinio - aristokratinio elito šeimų, t.y. sukūrimas makro kasos net ne politiniams, o geoistoriniams tikslams. Turto sujungimas - signalas: „prisijunkite prie mūsų judėjimo“, „neškite savo pinigus“ ir tokiu būdu prisiekite ištikimybę. Kai kalba apie tai, kad Vakaruose suplanuota ateitis vienam milijardui – „auksiniam“ arba geriausiu atveju dar vienam „sidabriniam“, - tai reiškia didelį planetos gyventojų skaičiaus sumažinimą. Tačiau tai reiškia ir valdančios klasės sumažinimą, pasaulio elito suspaudimą, kuris pradės tankėti, išmetant vienus (išsišokėlius, nuvorišus, pusiau kriminalą ir pan.) ir priimant kitus. Šiuo atžvilgiu įdomus šis faktas. Ne taip seniai Bilas Geitsas ir Vorenas Bafetas pareiškė, kad savo paveldėtojams paliks labai mažą turto dalį, o beveik visą turtą perduos visuomenės poreikiams (pas mus panašiai pareiškė Vladimiras Potaninas). Nei Geitsas, nei Bafetas nepriklauso pasaulio elitui. Ar jų akcijos nėra tam tikras užmokestis, bilietas, įnašas už įėjimą į post kapitalistinio pasaulio elitą, lojalumo ženklas „pasaulio žaidimo šeimininkams“? Ypač, įvertinus tai, kad mes gerai žinome, kas nustato „visuomenės poreikius“ Vakaruose. „Hiper kasa“, pašventinta šeimų dviejų patriarchų, kurios praeityje turėjo nemažai prieštaravimų – tai simbolis. Ir naujos Matricos naujo post kapitalistinio klasterio formavimo signalas. Manau, kad greitai mes pamatysime nemažai iš pirmo žvilgsnio keistų įvykių, tačiau, kurie, žiūrint iš teisingo požiūrio kampo, sudarys galvosūkį. Bet kuriuo atveju „dviejų R“ turto susijungimas ne įprastas reiškinys, o kažkas žymiai daugiau. Tai „invazijos kapitalo“ formavimo ženklas – tam tikrų jėgų įsiveržimas į istoriją, tame tarpe ir mūsų. Kaip buvo dainuojama vienoje tarybinėje dainoje, „tylu prie sienos, bet netikėkite ta tyluma“. Šaltinis: docme.ru
|
Komentarai
Skelbti naują komentarą