Nuorodos į informacinius kanalus
I. Siūlymas Peticijų komisijai (2018-09-10 d.) Siūlymo...
I. Kreipimasis į Seimo Peticijų komisiją dėl referendumo paskelbimo (2018-09-10 d.) Siūlau Seimui paskelbti referendumą dėl Konstitucijos straipsnio...
I. Kreipimasis į Seimo Peticijų komisiją (2018-06-22 d.) ...
Šiolaikinė daina iš interneto, autorius nežinomas. Dūdos groja kai žygiuojam! Bijo mergos rezervistų, Kad pagavę neišpy... tų. Davė Natas dvi granatas Ir...
Šių laikų raganos ant šluotų jau neskraido, jos turi modernias transporto priemones. 2017-09-19
Amerikiečius ne juokais išgąsdino uraganas „Irma“. Kurgi neišsigąsi, jeigu Ameriką puola ne tik rusų hakeriai ir išrenka jiems prezidentą,...
Svetainė mėgsta Opera.
Liepos pabaigoje į žiniasklaidą pateko įdomi informacija. JAV Gynybos departamentas sudarė Afganistano mineralinių išteklių žemėlapį, kurio vertingų iškasenų klodai buvo nuskanuoti ir nufotografuoti iš kosmoso. Pirmą kartą šių klodų buvimas neoficialiai pripažintas 2010 metais, kai Afganistano šachtų ir kalnakasybos ministerija įvertino šalies mineralinius išteklius trilijonu (!) dolerių, o „The New York Times“, remdamasis aukštą postą užimančiu šaltiniu iš JAV vyriausybės, pranešė, kad Afganistane yra vario, aukso, kobalto ir net tokio svarbaus pasaulio pramonei metalo, kaip litis, klodai. Žurnalistai ir valdininkai tvirtino, kad yra telkiniai tokie turtingi, kad Afganistaną gali paversti į „ličio Saudo Arabiją“ ir į vieną iš pagrindinių valstybių - žaliavų eksportuotojų pasaulyje. Tada šis pranešimas, kaip ir informacija apie Pentagono padarytą Afganistano turtų žemėlapį, praėjo tyliai ir nepastebimai.
Būtent dėl šio melo oficialus Vašingtonas dar XXI amžiaus 1- ame dešimtmetyje netikėtai iš savo valstybių narkotikų gamintojų „juodojo sąrašo“ išbraukė „sutaikintą“ Afganistaną ir nuo jo nuėmė visas sankcijas. „To reikalauja JAV nacionaliniai interesai“, pareiškė Amerikos prezidentas. O „neturintys išteklių“ modžahedai – „ūkininkai“ pradžiai kaimynines valstybes ir Rusiją pavertė pasaulinio opiumo karo – narkodžihado fronto linija... Tuo tarpu sovietų mokslininkai dar prieš keletą dešimtmečių įrodė, kad Afganistanas nepaprastai turtingas. Įskaitant brangakmeniais ir pusbrangiais akmenimis: Afganistano lazuritas, kurį juvelyrai laiko etalonu, iš Saros – Sang telkinio buvo rastas net faraonų kapuose ir kasinėjant Troją. Smaragdų telkinys Pandžšere, atidarytas 8 –ame dešimtmetyje, - tai vienas iš stambiausių pasaulyje, pagal akmenų kokybę nenusileidžiantis garsioms Kolumbijos šachtoms. Sovietų specialistai tada sakė, kad Afganistane yra net tokia strategiškai svarbi, labai reta ir brangi žaliava, kaip uranas. Pavyzdžiui, generolas majoras A.Liachovskis knygoje „Afgano tragedija ir narsa“ liudija, kad 1979 metų gruodžio 8 d. pasitarime pas L.I.Brežnevą, kai buvo sprendžiamas sovietų kariuomenės įvedimo į Afganistaną klausimas, buvo kalbama ir apie grėsmę, kad „Pakistanas ir Iranas gali pasinaudoti Afganistano urano telkiniais branduolinio ginklo sukūrimui“. Sovietų geologai, kurie Afganistane dirbo net iki 9 –ojo dešimtmečio pabaigos, išsiaiškino, kad ši valstybė – tai tikra, be to, nepaliesta (pirmiausia, dėl to, kad Afganistanas niekada nebuvo kolonija) rūdų saugykla. Vien ko vertas vienas Ainako vario telkinys – pats didžiausias Eurazijoje. Arba netoli nuo Kabulo esantis geležies rūdos telkinys Hadžigekas, laikomas didžiausiu Pietų Azijoje. Į rytus nuo Kabulo aptikti ir pegmatitinių rūdų, kurios yra rubinų, berilų ir ypač retų ir todėl mažai žinomų kuncitų ir hidenitų brangakmenių turtingais šaltiniais, telkiniai. Šie pegmatitų laukai – turtingiausias berilio (pagal kai kuriuos vertinimus Afganistano ištekliai yra didžiausi iš ištirtų išteklių pasaulyje, viršija 73.500 tonas), ličio, tantalo, niobio šaltinis. Paprasčiau tariant, metalų, be kurių negali vystytis šiuolaikinės aukštos technologijos, naudojamos lėktuvų statyboje ir branduolinėje energetikoje. Amerikiečių kariškiai tik patvirtino senas sovietinių geologų išvadas apie tai, kad Afganistanas labai turtingas gamtos ištekliais, pirmiausia tauriųjų metalų klodais, geležies ir berilio rūdomis, siera, lazuritu, baritu, celestinu... Ir ne paprasčiausiai patvirtino, bet net sudarė šių turtų žemėlapį. Šio fakto reikšmė didžiulė vien dėl to, kad Afganistano modžahedų ir jų Vakarų globėjų karas prieš TSRS, atseit pasibaigęs prieš dvidešimt metų sovietų karių išvedimu, nesibaigė. XXI amžiaus 1 –ame dešimtmetyje jis įgavo naujas formas, pavirtęs į narkotikų „blickrygą“. Rusijos civilių gyventojų nuostoliai šiame kare jau daug kartų viršijo karinius. Tada per karinių veiksmų dešimt metų žuvo apie 15 tūkst. žmonių. Dabartiniu metu nuo apsinuodijimo Afganistano narkotikais NVS teritorijoje miršta iki 20 tūkst. žmonių per metus! Dar daugiau tampa invalidais. Šio karo aukos daugiausia jaunimas. Dabar jų mirčių, kurios sukeltos spartaus narkotikų gamybos augimo Afganistane, šios valstybės „neturtingumu“ nepateisinsi. Nikolaj‘us Mališevski‘s, 2012-08-06 Šaltinis: Fondsk
|
Komentarai
Skelbti naują komentarą