Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?
Kapitalizmas, nes galima praturtėti kitų sąskaita
21%
Socializmas, nes tai teisingesnė ir humaniškesnė santvarka, kuri grindžiama krikščioniškais mokymais
26%
Norėčiau gyventi komunizme
53%
Iš viso balsų: 19

Dienos informacija (day.lt)


Europoje plinta „turtingųjų separatizmas“

http://eureferendum.blogspot.com       Skolos krizė stiprina separatistinių judėjimų Europoje pozicijas. Turtingi Belgijos, Ispanijos, Didžiosios Britanijos ir Italijos regionai daugiau nejaučia švelnių jausmų mažiau turtingiems kaimynams, be to, jie nori likti ES. Vokietijos žurnalas „Spiegel“ paanalizavo kovotojų už autonomiją perspektyvas.

       Praėjusiuose sekmadienį Belgijos vietos rinkimuose visiškai lauktai pirmauja flamandų nacionalistai, vadovaujami Barto de Vevero. Vienas iš pirmųjų jo pareiškimų, paskelbus pirmus balsavimo rezultatus, buvo reikalavimas šalį paversti į ekonomiškai sėkmingos Flandrijos ir mažiau turtingos, prancūziškai kalbančios Valonijos konfederaciją. „Mes turime dvi kultūras ir dvi demokratijas“, - konstatavo flamandų politikas, kuris taps Antverpeno, Belgijos „prekybos sostinės“ meru. De Vevero šalininkai šį postą stambiausiame Flandrijos mieste mato, kaip trampliną nepriklausomos Flamandų valstybės išėjimui į lyderio pozicijas.

       Belgija – tai ne vienintelė Europos valstybė, kurioje ekonominė krizė skatina judėjimus už nepriklausomybę ir užtikrina jiems sėkmę rinkimuose. Katalonijos vyriausybės vadovas Artūras Masas pareiškė, kad lapkričio 25 d. regione įvyks pirmalaikiai rinkimai. Dabartinėmis sąlygomis jis tikisi gauti absoliučią daugumą. Tai sustiprintų jo pozicijas kovoje už regiono savarankiškumą.

       Prieš keletą dienų Katalonijai atsisakė suteikti teisę pravesti referendumą dėl apsisprendimo. „Spiegel“ primena, kad Katalonija pasisakė už tokio referendumo pravedimą rugsėjo pabaigoje, tačiau dėl centrinės valdžios pasipriešinimo balsavimas neįvyko. Rugsėjo mėnesį kataloniečiai dalyvavo demonstracijoje už „naujos Europos valstybės“ sukūrimą.

       Kataloniečiai, kurie užtikrina Ispanijos penktąją dalį BVP, pavargo nuo to, kadangi nemato jokios pažangos, likdami valstybės sudėtyje. Masas pateikia paraleles: šiaurės europiečiai taip pat pavargo nuo pastovaus reikalingumo palaikyti pietų periferiją. Per paskutinius 30 metų centrinė vyriausybė regione investavo pernelyg mažai, Masos žodžius cituoja „Spiegel“.

       Separatizmo židiniai pastebimi visoje Europoje. Apklausos sėkmę prognozuoja nepriklausomybės šalininkams ir būsimuose Baskų šalies rinkimuose. Tuo metu, kai Ispanijos vyriausybės finansų padėtis Europoje kelia vis didesnį susirūpinimą, šis regionas yra pakilime. 2014 metais škotai planuoja surengti referendumą dėl nepriklausomybės. Italijoje daugelis Pietų Tirolio gyventojų valstybės šiaurėje daugiau nenori būti atsakingais už pietiečių skolas, skandalus Sicilijoje ir „sostinės“ regione Lacijuje.

       Nuo Antrojo Pasaulionio karo Europos valstybės į susijungimą ir vienybę žiūrėjo, kaip į būdą istorinių konfliktų įveikimui. Procese Europos valstybės pamažu Briuseliui perdavė ištisą galių spektrą. Kai branduolys derėjosi dėl bendros valiutos įvedimo, buvo aišku, kad galiausiai procesą teks pabaigti politinės sąjungos sukūrimu.

       Paradoksalu, bet tuo metu, kai valstybės perduoda dalį galių, apribodamos nacionalinį suverenitetą, daugelis regionų Europoje reikalauja nepriklausomybės. Ypač tai liečia klestinčias, ekonomiškai turtingas provincijas.

      Pietų Tirolyje, kurį Italija aneksavo Austrijoje po Pirmojo Pasaulinio karo, nedarbas sudaro tik 4,1%, tai yra vienas žemiausių ES rodiklių. Regione yra pavyzdinga sveikatos apsaugos ir socialinio aprūpinimo sistema. Dabar vietos gyventojai baiminasi, kad gali netekti savo privilegijų ir subsidijų, kurias jie gavo po autonomijos statuso suteikimo 1972 metais. Jie taip pat nenori mokėti už krizę Italijoje.

       Reformų programa, paskelbta ministro pirmininko Marijo Mončio, tik sustiprina antiitališkas nuotaikas. Dėl „ypatingos padėties“, kurioje atsidūrė valstybė, - valstybės skola siekia 2 trln. eurų, - Montis reikalauja, kad Pietų Tirolis 750 mln. eurų sumažintų išlaidas. Bet tai prieštarauja anksčiau surašytoms garantijoms, kad 90% mokestinių pajamų, surinktų regione, sugrąžinamos provincijai, rašo „Spiegel“.

       Roma ir regiono sostinė Bolcanas pradėjo derybas. Bet nacionalistinės partijos, kontroliuojančios daugiau kaip penktadalį vietų regiono parlamente, kursto vietinių gyventojų nepasitenkinimą, kuriems nepatinka, kad likusieji regionai juos traukia į dugną, rašo žurnalas.

       De Vevero sėkmė su jo „antibelgiška“ darbotvarke taip pat daug susijusi su daugumos flamandų nuotaikomis, kuriems nepatinka, kad jų pinigai išplaukia į mažiau turtingus pietus. „Belgija – tai transfertinė sąjunga, kurioje didelį federacijos indėlį (į bendrą reikalą) įneša flamandų demokratija“, - sako Naujo flamandų aljanso lyderis.

       Nuo to laiko, kai 2011 metais socialistas Elijas di Rupas iš prancūziškųjų pietų pradėjo vadovauti socialistų, krikščionių demokratų ir liberalų koalicinei vyriausybei, flamandų separatistai, pasisakantys prieš „čekinį federalizmą“, kaip jie išsireiškia, tarp rinkėjų įgyja vis didesnį pasitikėjimą. „Spiegel“ pažymi, kad iš tiesų Flandrija mažiau turtingai Valonijai perveda iki 5 mlrd. eurų per metus.

       Ispanijoje kartu su centrine vyriausybe nenori būti pramoniniai regionai. Baskų šalis turi labai aukštą BVP rodiklį vienam gyventojui, Katalonija į biudžetą perveda daugiau negu gauna iš valstybės.

       Ispanijos konstitucija pripažįsta ir garantuoja autonomijos teisę tautybėms ir regionams, kurie ją sudaro, ir jų tarpusavio solidarumą. Tačiau, nors kiekvienas iš 17 regionų turi savivaldos teisę, konstitucija įtvirtina ir Ispanijos tautos „nesugriaunamą vieningumą“. Centrinė valdžia Madride surenka didžiausią dalį mokesčių ir grąžina regionų vyriausybėms. Tik Baskų šalis ir Navara išsaugojo istorinę teisę autonomiškai valdyti surenkamus mokesčius.

       Kai prieš dvejus metus Katalonijos vyriausybės vadovas Masas atėjo į valdžią, jo tikslu tapo – iš Madrido pasiekti tokių pačių galių mokesčių srityje. Neseniai Ispanijos ministras pirmininkas Marijanas Rachojus atsisakė Katalonijai suteikti mokestinę nepriklausomybę. „Spiegel“ pažymi, kad be Katalonijos pajamų Ispanija praras ES ketvirtos stambiausios ekonomikos pozicijas. Rachojus mano, kad vienybė reikalinga rinkoms.

       Separatistai skundžiasi, kad Madridas apiplėšia Kataloniją. Nepaisant Masos paskutinius dvejus metus vykdomo griežto taupymo kurso, darbo vietų skaičius regione mažėja, dėl to skola išaugo iki rekordinio dydžio tarp Ispanijos provincijų – 44 mlrd. eurų. Katalonijos reitingai sumažinti. Masa buvo priverstas iš Madrido paprašyti daugiau kaip 5 mlrd. eurų iš pagalbos regionams lėšų.

       Kataloniečiai tvirtina, kad gyventų geriau, turėdamai nepriklausomą valstybę. Kaip parodė viena nesena apklausa, referendumo atveju daugiau nei pusė gyventojų balsuotų už nepriklausomybę.

       Tokios pat nuotaikos baskų šalyje. Spalio 21 d. artėjančių pirmalaikių rinkimų favoritas, Baskų nacionalistų partijos vadovas Inigas Urkuljus, kurio planuose nėra atsiskyrimo nuo Ispanijos, vietoje to, jis nori padidinti regiono statusą santykiuose su valstybe apskritai. Jis pasisako už tai, kas Baskų šalis ir centrinė vyriausybė bendrautų esant „lygioms pozicijoms“.

       Tačiau rinkėjai į antrą vietą gali išvesti ultra kairiąją separatistinę jėgą „Euskal Herria Bildu“ (EHB), ir tada Urkuljui teks skaitytis su radikalių jėgų reikalavimais, kurios siekia atsiskyrimo nuo Ispanijos.

       „Spiegel“ rašo, kad ir kataloniečiai, ir baskai savo ateitį mato ES sudėtyje ir savo ateitį sieja su bendra Europos valiuta. Bet Europos Komisijos vadovas Žozė Manuelis Barozas nepaliko jiems vilties: naujai sukuriamos valstybės automatiškai negali tapti ES narėmis. Reikės pravesti naujas derybas ir įstojimui į bloką reikalingas visų jo narių balsavimas. 

       Panaši istorija ir Škotijoje. 18 amžiuje Edinburgas, vienas iš Europos Švietimo centrų, išdidžiai nešiojo neoficialų „Šiaurės Atėnų“ vardą. Šiandien daugelis baiminasi, kad tokį titulą vėl teks pritaikyti, bet jau dėl kitų priežasčių. Kaip naujienų apžvalgininkas „Spiegel“ pastebi, „jeigu referendume, kuris vyks po dvejų metų iš tikrųjų dauguma balsuos už Škotijos suverenitetą, vietoje pasitikinčios savimi šalies gali atsirasti nauja marginali valstybė, kuri daugiau bendro turės su Airijos arba Graikijos likimu nei škotai to norėtų“.

       Kol kas nacionalistai tvirtina, kad nepriklausomos Škotijos, išsilaisvinusios iš Anglijos euroskeptikų diktato, laukia aukso laikai. Nauja respublika galės plėtoti Šiaurės jūros naftos išteklius ir laimės dėl euro įsivedimo.

       Ilgą laiką Škotijai pavyzdžiu buvo Airija. Pastarosios gyventojams pavyko pademonstruoti, kad net maža valstybė gali pritraukti investuotojus iš viso pasaulio. Bet finansų krizė sužlugdė daugelio viltis. Dabar Airija bando susitvarkyti su skolos problemomis, bumas praeityje. Bet tai negąsdina Škotijos nacionalistų. „Spiegel“ rašo, kad matydami krizę euro zonoje, jie jau nekalba apie skubų perėjimą prie euro ir nebeima pavyzdžiu Airijos. Dabar Škotija orientuojasi į Skandinavijos modelį.

Natalija Bokareva, 2012-10-16

Šaltinis: bfm.ru

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas