GFk padarė informacinę grafiką, kurioje parodytos skirtingos pajamos įvairiose Europos valstybėse.

       Mėlyna spalva vaizduoja mažiausią pajamų lygį Europos valstybėse. Į šią kategoriją pateko Ukraina, Baltarusija, Rumunija, Bulgarija, Serbija, Kosovas, Bosnija. Žydra ir oranžinė spalva, atitinkamai didesnės pajamos. Visa tai matoma infomacinėje grafikoje.

       Čia taip pat tiktų pateikti gyvenimo kokybės Europoje tyrimus, kuriuos 2011metų lapkričio mėnesį atliko uSwitch.com. Tyrėjai analizavo pagrindinius veiksnius - pajamas, mokesčius, pirmojo reikalingumo prekių kainas, išlaidas elektros energijai ir kitus komunalinius mokesčius. Šie veiksniai buvo vertinami kartu su saulėtų dienų skaičiumi, laisvomis ir švenčių dienomis, pensiniu amžiumi ir darbo savaites trukme. Toks palyginimas, tyrėjų nuomonę, pateikė išsamų vaizdą apie gyvenimo kokybę visose Europos šalyse.

       Gyvenimo kokybės lydere Europoje buvo pripažinta Prancūzija. Po jos eina Ispanija, Danija, Olandija, Vokietija, Lenkija, Italija, Švedija ir Airija.

       Pažiūrėkime, kaip kai kurie rodikliai paveikė valstybių išdėstymą sąraše.

                                            Sveikata ir ilgaamžiškumas

       Prancūzija, kuri pirmauja Europos valstybių, kuriose labiausiai geidžiama gyventi, sąraše, išsiskyrė sveikatos apsaugos lygiu. Šios šalies išlaidos savo piliečių sveikatos apsaugai yra didžiausios žemyne  - 11%. Netoli nuo šio rodiklio yra Danija ir Vokietija. Tuo tarpu Didžiojoje Britanijoje socialinės išlaidos sveikatos apsaugai mažiausios - 8,2%. Mažiau tik Airijoje ir Lenkijoje, bet Airijoje daugiau gydytojų, o Airijoje ir Lenkijoje daugiau vietų ligoninėse negu Didžiojoje Britanijoje.

      Didžiojoje Britanijoje tūkstančiui gyventojų tenka tik 2,1 medicinos darbuotojai ir 3,9 vietos ligoninėse. Atitinkamai, Airijoje - 2,9 ir 5,6, Lenkijoje tūkstančiui žmonių tenka 5,2 ligoninių vietos. Prancūzijoje šie rodikliai žymiai didesni - 3,4 ir 7,3.

       Prancūzijoje aukščiausias Europoje gyvenimo trukmės rodiklis (pagal 2011 m. statistiką – 81,17 metai). Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Olandijoje ir Švedijoje gyvena ilgiau negu Didžiojoje Britanijoje.

                                                     Darbas ir poilsis

       Pagal tyrimus, ilgiausią darbo dieną turi lenkai, tačiau jų įtemptas darbo grafikas kompensuojamas atostogomis. Britai dirba vidutiniškai 37 valandas per savaitę ir gauna trumpiausias atostogas Europoje.

       Geriausias galimybes pailsėti turi ispanai, kurie gauna 41dieną atostogų per metus. Prancūzijos darbuotojai turi 34 atostogų dienas per metus, kai tuo tarpu britų dirbantieji tik 28 dienas. Britai dirba penkiomis dienomis daugiau negu bet kuris kitas Europos gyventojas, ir 13 dienų daugiau negu ispanai. 45 metams, kuriuos dirba Ispanijos gyventojas, tenka 5 metai švenčių ir laisvų dienų, o Didžiojoje Britanijoje tik 3 metai.

       Prancūzijoje pensinis amžius 59,4 metai (vidutiniškai). Prancūziją lenkia Lenkija - 59 metai. O vidutinis europietis į pensiją išeina 62 metų. Britai dirba šešiais mėnesiais ilgiau.

                                                 Pajamos ir kainos

       Didžiojoje Britanijoje yra didžiausios pajamos šeimai, kurios vidutiniškai lygios 35 730 svarų sterlingų per metus (56 235 USD). Tai 15,7 tūkst. dolerių daugiau negu vidutiniškai Europoje. Tačiau didžiąją dalį tų pinigų „suryja“ didelė būsto kaina. Be to, lyginant su jos kaimynėmis valstybėmis, britai daugiau moka už maistą, alkoholį ir cigaretes, namų šildymą. Ūkanotas Albionas yra brangiausia šalis Europoje po Airijos ir Švedijos. Ypač didelėmis kainomis išsiskiria benzinas ir dyzelinis kuras, kaina čia 20% didesnė nei Europos vidutinės statistinės kainos. Beje, Europoje mažiausios kainos kurui yra Ispanijoje. Ir tai ne vienintelė priežastis ispanams džiaugtis. Kaip ekspertai pastebi, jie perka pigiausias Europoje pirmojo būtinumo prekes, o taip pat šalyje mažiausios kainos alkoholiui.

       Gyvenimo kokybė vertinama ne tik pinigais. Tyrimai parodė, kad Didžioji Britanija kitoms Europos valstybėms pralaimi nepaisant to, kad joje yra palyginus stabili ekonominė padėtis. Pagal apklausas, Lenkijos, Prancūzijos, Ispanijos ir Italijos gyventojai gauna mažiau pajamų, bet yra žymiai laimingesni. Tuo tarpu Didžiojoje Britanijoje tik 5% gyventojų laiko save laimingais, o 10% ir išvis nori išvykti iš šalies.

                                                Ramybė ir saugumas

       Tyrėjai šiuos veiksnius taip pat priskiria tokiems, kurie apsprendžia gyvenimo kokybę. Didžiosios Britanijos paskutinę vietą reitinge lėmė ir šioje šalyje augantis nusikalstamumo ir prievartos lygis, kuris neramina 47% britų.

      59% apklaustų Didžiosios Britanijos gyventojų pareiškė, kad jie susirūpinę visuomenės būkle ryšium su vasarą vykusiais pogromais. Reikia priminti, kad tų riaušių kurstytojais buvo imigrantai, kurie iš vietinių britų atėmė ankstesnę ramybę. Didžioji Britanija – valstybė, turinti atitinkamą mentalitetą ir susiklosčiusias tradicijas. Pastaruoju metu ji labai stipriai „atskiesta“ imigrantų antplūdžio iš Pietų Azijos, kurie turi savo tradicijas ir savo mentalitetą. Tokių skirtingų kultūrų susiliejimas negali vykti neskausmingai, tai ir atsispindi britų nuotaikose.

       Vietinių gyventojų susierzinimas, nepasitenkinimas imigrantais, ypač kitos kultūros nešėjais, pasireiškia ir kitose Europos valstybėse, daugiausia Vokietijoje ir Prancūzijoje. O didžiausią tolerantiškumą demonstruoja Olandija ir Skandinavijos šalys.

                                                      Tyrėjų išvada

       „Gyvenimo kokybė matuojama ne tik pinigais, - pasakė viena iš uSwitch.com intituto projekto vadovių Ana Robinson. – Ir tai paaiškina, kodėl, pavyzdžiui, britai vis dažniau persikelia į Prancūziją arba Ispaniją. Pernelyg ilgai Didžioji Britanija dėmesį buvo sutelkusi į gyvenimo standartus, o ne į jo kokybę, ir kaip to rezultatas, prarado pusiausvyrą tarp turto ir gerovės“. Į tai dėmesį turi atkreipti ir kitose valstybėse.

Šaltinis: Hvylya, 2012-11-22

Susiję:

Ar Lietuva pakartos Vakarų valstybių klaidas?