Apie Ukrainos karių ir baudėjų nusikaltimus: nuo nekonvencinio ginklo iki prekybos organais

       Į pranešimus apie Ukrainos karių vykdomą Donecko ir Lugansko sričių gyvenviečių gyvenamųjų kvartalų planingą naikinimą, tai patvirtina daugelis nuotraukų, vaizdo įrašai, tarptautinių stebėtojų ataskaitos ir žurnalistai, Europa ir Amerika ilgai nekreipė dėmesio, priskirdama tai „Kremliaus propagandai“. Ukrainos karių naudojami uždraustos ginklų rūšys ir kariavimo metodai Vakarų žiniasklaidoje buvo pateikiami, kaip kovos su teroristais „teisėtos priemonės“.

       Tačiau dabar ESBO atstovai priversti patvirtinti nusikaltimų, kuriuos įvykdė Ukrainos kariai ir baudžiamųjų batalionų kovotojai, faktus - tokių nusikaltimų, kaip nekonvencinio ginklo naudojimas, civilių gyventojų naikinimas, belaisvių kankinimai. „Amnesty International“ organizacija išleido ataskaitą apie baudžiamojo bataliono „Aidar“ nusikaltimus, kuris taikė civilių gyventojų pagrobimus, kankinimus. O visai neseniai tarptautiniai stebėtojai aptiko kankintų civilių gyventojų ir belaisvių, kurie baudėjų buvo nužudyti, palaidojimo vietas.   

       Apie „paslaptingus“ palaidojimų radinius teritorijoje, kurią kontroliavo Ukrainos kariai, Donbaso gyventojai pranešė daugiau nei vieną kartą. Kūnų sunaikinimui iš šių laidojimo vietų Vokietijoje buvo nupirkti du mobilūs krematoriumai. Krematoriumuose degino karių kūnus, kuriuos vėliau paskelbdavo pradingusiais be žinios.

      Daugelį žuvusių į žemę užkasdavo neužregistravę mirties fakto ir be jokio laidojimo vietos pažymėjimo. Taip rugsėjo 23 d. Dnepropetrovske palaidojo 332 Ukrainos karius, iš jų tik 22 kūnai buvo atpažinti. Rugsėjo 23 d. Zaporožės srityje buvo palaidoti 55 neatpažintų karių kūnai, kurie dalyvavo „antiteroristinėje operacijoje“. Rugsėjo 11 d. Dnepropetrovske palaidojo dar 11 neatpažintų karių, kurie žuvo prie Ilovaisko.

       Ypač reikia pakalbėti apie padėtį tų, kurie patenka į nelaisvę pas Ukrainos baudėjus, kurie surinkti iš neonacistinių grupuočių kovotojų. Kaip pasakojo Donecko gyventojas Aleksandras, kuris keletą savaičių buvo Ukrainos nelaisvėje, „pirmas dvi dienas mane tiesiog mušė, bet nieko neklausinėjo. Po to, pradėjo mušti per apklausas, kai iš vienų organizacijų atstovų rankų perduodavo į kitų atstovų rankas. Kadangi aš nieko nežinojau apie tai, ko klausė, mane galų gale perdavė Ukrainos Saugumo tarnybai. Jie mane paklupdė ant kelių su maišu ant galvos ir pradėjo mušti kojomis. Bet aš buvau laimingas, kai atsidūriau SBU, nes supratau: manęs jau apklausų metu neužmuš“.  

       ESBO stebėtojų surasta civilių gyventojų laidojimo vieta prie „Komunarkos“ 22 –os šachtos netoli Nižnia Krinko kaimo rodo siaubingą vaizdą: daugelio kūnų rankos surištos už nugaros, nužudė juos šūviu į pakaušį. Tarp baudėjų aukų surastas ir tokiu būdu nužudytos nėščios moters kūnas. Kitos moters kūnas be galvos. Netoliese esančioje dar vienoje laidojimo vietoje ant kūnų matomi kankinimų pėdsakai (vienam iš žuvusių atverta krūtinės ląsta ir prapjautas pilvas), nužudymo schema ta pati: rankos surištos už nugaros, šūvis į galvą.

       Teritorijose, kurios buvo kontroliuojamos Ukrainos karių, pašauktiniams pavyko surasti keturias vietinių gyventojų palaidojimo vietas. Apskritai vaizdas vienas ir tas pats: kūnai be galvų, kulkų kiaurinės žaizdos, nukirstos galūnės...

       Kaip sužinota iš Ukrainos karo ligoninių gydytojų, dalis žuvusių ir mirusių nuo žaizdų „išdorojami dalims“: išimti organai persiunčiami į JAV ir Europą persodinimui – lygiai taip pat, kaip su nužudytais serbais elgėsi Kosovo albanai, apie tai papasakojo Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiai Jugoslavijai kaltintoja Hagoje Karla del Pontė knygoje „Medžioklė: aš ir karo nusikaltėliai“.

       Apie tai, kad Ukraina tapo dar viena prekeivių žmonių organais tarptautinio nusikalstamo tinklo veiklos vieta, rodo daugelis faktų. Pagal Ukrainos gydytojų liudijimus, Ukrainos karo ligoninėse visada yra gydytojai užsieniečiai, telefonu kalbantys, kurie iš mirtinai sužeistų karių vidaus organų tinka persodinimui.

       Ukrainos hakeriai, kurie nulaužė Julijos Tymošenko advokato Sergejaus Vlasenko elektroninį paštą, surado jo susirašinėjimą su Vokietijos gydytoju, kuriame jis aptaria vidaus organų, išimtų iš kareivių karo zonoje, tiekimo klausimą. Ir tai yra ne vienintelis atvejis. Pirmomis dienomis po valstybinio perversmo įvykdymo viena iš „Maidano savigynos šimtinių“, pritariant neonacistinės partijos „Svoboda“ lyderiui Olegui Tiagnibokui, užgrobė Kijevo kapinių Baikovo krematoriumą. Tarp šios „savigynos šimtinės“ narių buvo keletas gydytojų, su kuriais Tiagnibokas kartu dirbo, iki tol kai paaiškėjo, kad jie yra įsipainioję į žmonių organų tiekimų užsakovams iš Europos skandalą. O po krematoriumo užgrobimo Kijevą užliejo paslaptingų gyventojų dingimų banga.

       Paskutiniai apsikeitimai belaisviais tarp Novorosijos šauktinių kariuomenės ir Ukrainos karių parodė, kad pastarieji apgaudinėja, už pašauktinius pateikia valstiečius, pagautus artimiausiuose kaimuose. Kas nutiko tiems, kurie iš tiesų buvo pagauti su ginklu rankose, - buvo sušaudyti, žuvo kankinami ar parduoti organams, paaiškės labai negreitai. Jeigu tik Europa nenutrauks karo nusikaltėlių Kijeve ir juos aptarnaujančių neonacistų rėmimo.

Aleksandr‘as  Donecki‘s,

Šaltinis: Fondsk

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.