Birželio 7 d. Libijos vadovas Muamaras Kadafis (Muammar Gaddafi) pasakė kalbą. Tą dieną jam sukako 69 metai. Kalba buvo tikro valstybės vadovo, tikro valstybės patrioto, kuris pasiryžęs apginti savo žemę, kurią likimas jam lėmė atstovauti. Jis pakvietė tautą nepasiduoti, kovoti, atlikti pareigą:

       „Jūs esate bailiai! Jūs niekada nesurengsite Didžiojo teroro akto prieš Libiją! Jūs nepajėgūs terorizuoti Tripolį, jis jums neprieinamas! Tripolį daužė ispanai, Maltos ir Bizantijos riteriai, romėnai, italai – visi jie buvo sudaužyti į Tripolio uolas!

         Šlovė Tripoliui! Šlovė Libijai!

      Šiandien Libija susidūrė su dideles mirtis nešančia ir barbariškiausia karine kampanija, bet mūsų nepalauš! Mes nepasiduosi!Mes turime vieną daiktą, tas daiktas – mūsų Žemė! Gyvenimas, Mirtis arba Pergalė – tai nesvarbu, mūsų Žemė bus mūsų, mes nepaliksime ir neparduosime! Jūs tironai, fašistai, jūs neteisingumo įsikūnijimas, vienintelė jūsų išeitis – grįžkite į savo valstybes! Atgailaukite! Jūs kraugeriai, įtraukėte savo kartas į karą! PalikiteLibiją jos žmonėms! Libijostautapatiišspręs savo problemas! Milijonai libiečių pasirengę eiti kautis, ir kai aš pakviesiu, tai milijonai, net pusė milijono arba ketvirtis milijono, arba aštuntoji jo dalis eis prie jūsų ginkluotų gaujų tam, kad atidengti prieš jas ugnį! Gaujas, tai ką sukūrėte mūsų naikinimui, Libijos žmonės naikins visur – vakaruose, rytuose. Visur. Milijonai partizanų atims iš jūsų žmones ir ginklus!Mes pasiųsime vyrus, moteris su mūsų vaikais, senelius mūsų žemės išlaisvinimui. Tai mūsų istorinė pareiga! Mes neturime teisės silpnumui, neturime teisės išduoti savo istorijos, mes neišduosime patys savęs. Ir jūs su visomis savo raketomis, su visa ugnimi, jūs – bailiai. Mes stipresni už jūsų raketas, stipresni už jūsų lėktuvus, mūsų balsas garsesnis už bombardavimo garsą, libiečių valia stipresnė už jūsų lėktuvnešius! Ne pirmą kartą jūs mus bombarduojate, o paskui pralaimite ir gailitės! Aš kalbu dabartiniams libiečiams, aš pažinojau libiečius, gyvenusius didžiais laikais ir su Didžia dvasia! Libiečiai, gyvenantys dabar, gyvena Didžiais laikais ir ateities kartos didžiuosis tuo! Mūsų vaikai ir anūkai didžiuojasi mumis ir mūsų drąsa, ir nepalaužiamumu! Mes laimėsime prieš mūsų priešą! Mums nesvarbu, išgyvensime ar ne, mes čia, kad įvykdyti savo pareigą – apginti mūsų Žemę! Tas karas, tas neteisingumas ir agresija – ne mes tai viską pradėjome. Mes nusprendėme įvykdyti savo pareigą. Įvykdyti pareigą istorijai, mūsų seneliams, kurie paaukojo save dėl šios Žemės ir ateities kartų, kurios gyvens Libijoje. Jūs einate paskui miražą. Ko jūs norite? Argi mes jums sukeliame skausmą? Argi mes perėjome jūrą? Kam tas bombardavimas? Jūs norite, kad mes pasiduotumėme? DEKITE PRAGARE!Mes niekada nepasiduosime! Mes žiūrime mirčiai į akis! Mes nenorime gyventi su NATO, gyventi po jūsų raketomis ir jūsų lėktuvais – tai negyvenimas. Kankinio mirtis milijoną kartų geriau negu toks gyvenimas.

       Mieli Libiečiai! Būkite stiprūs, aš žinau, kad jūs to norite! Pakelkite savo galvas! Aš mačiau jaunus žmones Bab Azize, kai juos bombardavo; daug jaunų žmonių atvyko į Bab Azizą ir tai Libijos žmonės! Jūs manote, kad jie pasiduos? Mes nesirūpiname dėl Gyvenimo ir mirties, mes rūpinamės savo pareiga! Mums nesvarbu ar mes laimėsime, ar mirtis, mes rūpinamės tuo, kad atiduoti pareigą ateičiai ir mūsų Žemei. Jūs atvykote, kad mus užpulti, kad mus užpulti mūsų žemėje? Net Libijos moterys mokosi naudotis ginklu! Jūs niekada nenugalėsite šios tautos! Derna sukils! Bangazissukils! Jūs žinote kas yra Bregos gentys, kurios ir anksčiau jus atakavo, jūs žinote, kokie jie drąsūs. Jūs užgrobėte Bengazį, kai ten atėjote su purvinais samdiniais tam, kad pavergti Bengazio tautą. Tačiau gentys nuvalys gėdą! Tarp jų nėra išdavikų.

       TIE, KURIE VERTINA IŠDAVIKUS, PATYS NĖ GRAŠIO NEVERTI.

       Žmonės viską atlaikys! Dabar aš kalbuosiu su jumis, o priešai aplink mane mėto bombas, lėktuvai skraido virš manęs, tačiau mano dvasia su Dievu!

       Pirmyn milijonai partizanų! Eikite į rytus ir vakarus, kovokite! Tai – mūsų pareiga!”

       Tauta nepasiduos. Ir kaip ji gali pasiduoti, jeigu net moterys nusiteikusios kariauti prieš okupantus ir banditus – taip vadinami sukilėliai. Ima ginklus ir mokosi šaudyti.

       Tauta nepasiduoda, NATO bombardavimai sukelia gyventojams tik neapykantą, Ir kaip pyktis ant agresorių gali neaugti, kai aplinkui matomi bombų žudomi suaugę gyventojai ir vaikai, naikinamas turtas. harara.ru tinklaraštininkas, kurio mama dirba gydytoja ir perduoda žinias iš Libijos, apie birželio 9 d. įvykius rašo: “Vežė į Tripolį sunkiai sužeistą berniuką. Į miestą baisu žiūrėti. Nes dabar bombarduoja Tripolį, tikriausiai taip bombardavo tik Berlyną 45 –ais metais. Bet tada buvo suprantamos priežastys, pilotai „nutrukdavo“. Tada keršijo už milijonus žuvusių Didžiajame kare. O čia už ką?! Ką libiečiai padarė NATO, kad NATO tokius dalykus daro libiečiams?! Sunku žiūrėti į miestą, kurį naikina tie, kuriems atgal net neišeina duoti”.

       Vakarai tikriausiai tikėjosi, kad bus nesunku nuversti Libijos valstybės vadovą. Juk jie lengvai pasitvarkė Egipte, Dramblio Kaulo Krante. Jie neįvertino Muamaro Kadafio, neįvertino Libijos tautos. Dabar laikas yra Vakarų nenaudai. Kuo toliau, tuo labiau jis atskleidžia nusikalstamą Vakarų veidą, kuo toliau, tuo pasaulyje daugėja gyventojų palaikančių Libiją, jos tautą, kuri nepasiduoda. Jau pradedu tikėti, kad Libijos tautai pavyks atsilaikyti prieš Vakarų agresiją, ir anksčiau ar vėliau savo žemę išvalyti nuo ginkluotų, užsienyje apmokytų gaujų.

Londonas, vasario 17 d.

Malis, kovo 25 d.

Belgradas, Serbija, kovo 26 d.

JAV, balandžio mėn.

Maskva, birželio 3 d.

2011-06-12

Susiję:

Apie Libiją                                                     

Muamaro Kadafio kalbos tiesioginiame Libijos televizijos eteryje stenograma

P.K.Robertsas: „mes norime atsikratyti rusų ir kinų“      

Ar Didysis brolis išėjo iš proto?

Birželio 8 d. naujienos iš Libijos    

Libija: daiktus vadinkime savo vardais     

Versija apie įvykius Libijoje                      

Dar viena Libijos karinio užpuolimo versija                  

Planinis tarptautinės teisės demontavimas – globalios valdžios nauja strategija

Irakas, Libija ir „Chosudovskio sąrašas“                          

„Trys storuliai“ ir amerikietiška svajonė                    

Muamaras Kadafis ir Vakarų cinizmas                   

Valstybės vadovų nužudymai ir tarptautinė teisė. Libijos precedentas

Nusikalstamumas – vienas iš naujos pasaulio tvarkos požymių