Anglų rašytojas Oliveris Goldsmitas XVIII amžiuje parašė komediją „Klaidų naktis“. Ši žavi anglų komedija paremta besisukančiais neįtikėtinais nesusipratimais. Žaidimų, juokingų kalambūrų ir linksmų barnių atmosfera žiūrovą įtraukia į šurmulingą įvykių ratą.

       Naktinių budėjimų „antikriziniame“ viršūnių susitikime Briuselyje dalyviams nerūpėjo juokai ir žaidimai. Nors, žinoma, vaidų buvo.

       Kai vakar Briuselyje Angela Merkel ir Nikolas Sarkozy pasirodė spaudos konferencijoje, buvo jau rytas. Buvo praėjęs nutrūkstančių ir atsinaujinančių ES ir euro grupės aukščiausio lygio pasitarimų, derinimų, šiomis dienomis atsiradus siauram „Frankfurto ratui“, dalyvaujant TVF, ECB ir Europos Sąjungos vadovams, o taip pat užkulisinių derybų su bankų bendruomenės atstovais dešimties valandų derybų maratonas
       Prancūzijos prezidentas atrodė išsekintas naktinio budėjimo, o kanclerė, atvirkščiai, atrodė stebėtinai šviežiai ir žvaliai, nors trečiadienį iki atskrydimo į viršūnių susitikimą, vedė kabineto posėdį, pasisakė Bundestage ir pasiekė, kad parlamentas pritartų jos linijai euro krizėje...

       27 d. ryte pasibaigė 14 –as per paskutinius du metus Europos viršūnių „antikrizinis“ susitikimas. Kaip ir visi ankstesni, tas Europos lyderių susitikimas turėjo ryžtingai padaryti galą skolos krizei. Sprendžiant pagal staigų pasaulio biržų augimą, ir euro stiprėjimą, tai pavyko. Tačiau reikia prisiminti, kad rinkų pirminė reakcija praktiškai visų Europos viršūnių antikrizinių susitikimų atžvilgiu buvo teigiama – išsiblaivymas ir suvokimas to, kas realiai įvyko, ateidavo vėliau.

        Briuselyje priimtų pagrindinių sprendimų paketas susideda iš trijų pagrindinių elementų. Pirmiausia, 50% Graikijos skolų nurašymo. Antra, 90 Europos bankų rekapitalizacija. Trečia, Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) modifikacija daug kartų padidinant jo kredito galimybes.

       Sprendimas dėl Graikijos atrodo, kaip proveržis, nors ir yra klausimų. Privatūs investuotojai (o tai Europos bankai) jai negrąžintinai dovanos 100 mlrd. eurų. (Iždo obligacijoms, apmokamoms iš EFSF piniginės, tai įtakos neturi). Kita pusė skolų privačioms institucijoms 2012 metų sausio mėnesį bus restruktūrizuota į naujus skolos įsipareigojimus ilgam laikotarpiui ir mažiausiais procentais.

       ES Atėnuose įsteigs nuolatinę atstovybę, kontroliuojančią Graikijos biudžeto programos vykdymą, valstybė bus įpareigota Graikijos finansinio stabilumo fonde (HFSF) stiprinti valdymą, kad garantuotų tinkamą naujų kreditų panaudojimą.
       Komentuodamas ES sprendimą, Graikijos ministras pirmininkas Georgas Papandrėjus pareiškė, kad šalies vyriausybė ketina visiškai įvykdyti savo įsipareigojimus 2012 m. pasiekti pirminį biudžeto proficitą. Taip pat jis papildė, kad dabar Graikijos skola yra visiškai kontroliuojama.
       „Nuo Graikijos tautos nuima naštą ir perneša ją bankams, - pasakė Papandrėjus. – Bankai yra visiškai garantuoti ... pensininkai gali būti ramūs dėl savo pensijų“. Pasak premjero, dabar valstybė turi galimybes „suvesti sąskaitas su praeitimi“...

       Politiškai, apie ką pagrindinės ES figūros linkusios neužsiminti, priimti sprendimai yra nemokumo pripažinimas, tai yra Graikijos defolto, o taip pat visų ankstesnių jos gelbėjimo programų žlugimo pripažinimas.

      Suderintos bankų rekapitalizacijos priemonės skirtos užkirsti kelią bankų griūčiai, patyrus nuostolius dėl didžiulių aktyvų Graikijoje. Bankų pagrindinio kapitalo kartelė bus pakelta iki 9%, ir juos iki kitų metų vidurio papildys šviežiais pinigais, maždaug 106 mlr. eurų. Pagal EBA (Europos bankų priežiūros institucija), iki dviejų trečdalių šios sumos teks Graikijos, Ispanijos ir Italijos bankams. Rekapitalizacijos metu bankams uždraus mokėti premijas ir dividendus, pasakė Europos Komisijos vadovas Žozė Manuelis Barozas.
        Ginčas dėl Graikijos skolos nurašymo procentų buvo viena iš aštriausių Briuselio nakties temų. Merkel ir Sarkozy daug kartų pertraukė pasitarimą su euro zonos valstybių vadovais, siekdami įtikinti Tarptautinės bankų asociacijos atstovus, kurie priešinosi Graikijos skolų sumažinimui. Pasak Merkel, „teko į bankininkų krūtinę įremti pistoletą“ ir perspėti,  kad jeigu jie nepriims  50% sumažinimo savanoriškai, teks tai padaryti prievartiniu būdu. Bankų atstovai pasidavė tik ryte. Beje, skolos restruktūrizavimo rizikaiišsiderėję 30 mlrd. eurų iš EFSF lėšų. Dėl to, pačio Stabilizavimo fondo išlaidos, įvertinus pagalbos paketą Atėnams, padidės mažiausiai iki 130 mlrd. eurų.

       Pagaliau Briuselyje duotas sutikimas apsauginio kredito, skirto užkirsti kelią naujiems bankrotams euro zonoje, padidinimui. Tokios pagalbos dydį planuojama didinti nuo 440 mlrd. eurų, kuriuos turi EFSF, iki vieno, ar net daugiau, trilijono. Tam tikslui, nuspręsta Stabilizavimo fondui suteikti ypatingą finansų rinkos instrumentą. Tai taip vadinamas kredito svertas, taikomas siekiant pritraukti investuotojus, dalinai draudžiant jų kreditus nuo nuostolių.

       Dėka išplėsto EFSF mechanizmų euro zona galės „pagerinti kredito kokybę naujiems skolos įsipareigojimams, kuriuos išleidžia valstybės – euro zonos narės, sumažindamos finansavimo kainą“, sakoma pranešime po galutinių derybų. FT mano, kad pirmai ši schema bus reikalinga Italijai, tačiau pastebi, kad jokių detalių apie nuostolių padengimo dydį nebuvo atskleista.
       Nuspręsta šį modelį papildyti sukūriant tam tikrą fondą prie EFSF ir kreditus pritraukti iš euro zonos ribų.

       Dėl to jau ne tik teoriškai galvojama apie Kinijos valiutinių atsargų pritraukimą. Pagal ES duomenis, KLR pasirengusi dalyvauti Europos stabilumo fonde. Kol kas nėra konkrečių duomenų, kaip ir kol kas nėra aiški kitų BRICS valstybių pozicija. Tačiau Briuselyje pateikiami Kinijos pasisakymai apie pasirengimą „bendradarbiauti plačiu mastu“. Vienas iš variantų, rašo China Daily, yra per TVF.
       27 d. ES diplomatiniuose sluoksniuose buvo skelbiama ir tai buvo patvirtinta Kinijos URM atstovų, kad vyks telefoninis pokalbis tarp KLR atstovo Hu Dzintao (Hu Jintao) ir Prancūzijos prezidento. Nikolas Sarkozy ketina pirmą kartą paliesti Kinijos dalyvavimo Europos fonde temą. Be to, į Kiniją išsiųstas EFSF vadovas vokietis Klausas Reglingas. Ten jis skrenda šiandien dėl „ES ekonominių iššūkių ir galimų aktualių sprendimų“ apsvarstymo.

       Žinoma, Briuselio paketo kūrėjai, gerai atsiliepia apie naktinio derybų maratono rezultatus. Tuo pat metu, vakar skubiai atliktas televizijos kanalo ARD tyrimas, parodė: į klausimą, ar ES viršūnių susitikimas užbaigs krizę, 91,1% dalyvių atsakė neigiamai.
       Ekspertai sveikina susitarimą, tačiau nurodo į pernelyg didelį optimizmą ir detalių trūkumą. Štai Belgijos ministras pirmininkas Ivas Letermas pasakė, kad jo valstybė „išlaiko distanciją“ nuo euro zonos lyderių sprendimo dėl Graikijos privatizavimo programos padidinimo 15 mlrd. eurų, kad būtų kompensuota EFSF. Jo nuomone, Graikijos pajėgumai yra abejotini, kad įvykdytų jau 50 mlrd. eurų patvirtintą privatizavimo programą.
       Pasaulio rinkų teigiama reakcija į visiškai neaiškius ir neįspūdingus Europos viršūnių susitikimo sprendimus, galbūt yra indikatorius dar vieno svarbaus proceso pasaulio ekonomikoje. Euro krizė tam tikram laikui nueina į šešėlį dėl salyginai neblogų ekonomikos duomenų, kurie paskutines savaites ateina iš JAV ir Kinijos.

       Griežtai kalbant, paskutinį susitikimą Briuselyje pavadinčiau „plepalyne“. Nereikia būti Nostradamusu, kad numatyti: dabar Europa toliau kapanosis, tačiau euro krizės baigtį mes suprasime po metų - dviejų: arba tai bus vieningos finansinės administracijos sukūrimas arba demontavimas pavyzdžio, kuris vadinamas „euro zona“.

       Olivero Goldsmito komedija „Klaidų naktis“ turi laimingą pabaigą, kuo pasibaigs 14 –as bandymas išgelbėti su klaidomis sukurtą euro zoną yra neaišku: jeigu teigiamų, ne Europos, žinių tekėjimas nesusilpnės, tai neišpręstos euro zonos problemos tam tikrą laiką bus sušaldytos, bent jau investuotojų sąmonėje. Tačiau tik iki kito atšilimo.
 

Dėdė Saša, 2011-10-28

Šaltinis: Finance