„Vienoje pusėje saujelė turtingų veltėdžių. Jie užgrobė fabrikus ir gamyklas, įrankius ir mašinas. Jie savo privačia nuosavybe pavertė milijonus akrų žemės ir kalnus pinigų. Jie privertė vyriausybę ir kariuomenę jiems tarnauti, būti ištikimais jų sukaupto turto saugotojais.

       Kitoje pusėje – milijonai skurdžių. Jie turi maldauti turtingųjų, kad šie leistų jiems dirbti. Jie savo rankomis sukuria visus turtus, o patys visą gyvenimą kovoja dėl duonos kąsnio, kaip išmaldos prašo darbo, netenka jėgų ir sveikatos sunkiame darbe, badauja kaimo lūšnose, didžiųjų miestų rūsiuose ir palėpėse“.

       „Žiaurios prekybos ir pramonės krizės, ir visiško kaimo nuskurdimo metu, kai badauja, nepakankamai pavalgo ir skursta milijonai darbininkų ir valstiečių, negalima ir įsivaizduoti geresnio tautos pinigų panaudojimo, kaip išmaldų teikimas vargšams ponams dvarininkams - žemės savininkams“.

       „Ypatingai reakcinga įstaiga yra vidaus biurokratija, kuri de facto ir valdo Rusijos valstybę“.

       „Civilizuotos tautos įvarė save į barbarų padėtį. <…>

       Kapitalistinis barbariškumas stipresnis už bet kokią civilizaciją. Kur nepažvelgsi, kiekviename žingsnyje sutinki uždavinius, kuriuos žmonija visiškai pajėgi išspręsti tuojau pat. Trukdo kapitalizmas. Jis sukaupė krūvas turto ir žmones padarė to turto vergais. Jis išsprendė sudėtingiausius technikos klausimus ir tapo kliuviniu techninių pagerinimų įvedimui į gyvenimą dėl skurdo ir milijonų gyventojų tamsumo, dėl milijonierių saujelės kvailo šykštumo. Civilizacija, laisvė ir turtas esant kapitalizmui sukelia mintį apie apsirijusį turtuolį, kuris gyvas pūva ir neduoda gyventi tam, kas nauja“.

       „Jeigu kas eina dirbti šeimininkui, tai aišku, kad jis tampa nelaisvu žmogumi; jis turi klausyti šeimininko, ir šeimininkas jį gali bausti. Baudžiauninkai dirbo žemės savininkams ir žemės savininkai juos baudė. Darbininkai dirba kapitalistams ir kapitalistai juos baudžia. Skirtumas tik tame, kad anksčiau nelaisvą žmogų mušė lazda. O dabar jį muša rubliu“.

      „Vergas suprantantis savo vergišką padėtį ir kovojantis prieš ją, yra revoliucionierius. Vergas, kuris nesuvokia savo vergystės ir pragyvenantis tylų, nesąmoningą ir klusnų vergišką gyvenimą, yra paprasčiausiai vergas. Vergas, kuriam teka seilės, kai jis patenkintas aprašo vergiško gyvenimo grožybes ir žavisi geru, ir geros širdies šeimininku, yra baudžiauninkas ir chamas. Štai būtent tokie chamai esate, ponai <…> Visas jūsų išprusimas, kultūringumas ir išsimokslinimas yra tik kvalifikuotos prostitucijos rūšis“.

       „Kapitalistai ir žemvaldžiai rengia visos Rusijos suvažiavimus, kuriuose svarsto savo reikalus, ieškodami įvairių priemonių savo klasės naudai, visų dvarininkų, žemės savininkų, visos Rusijos pirklių vardu skelbia prašymus dėl naujų įstatymų išleidimo ir senų pakeitimo. Savo reikalus jie gali svarstyti laikraščiuose, ir kiek vyriausybė bevaržytų spaudą savo cenzūra, tačiau iš turtingų klasių atimti teisę svarstyti savo reikalus ji net ir pagalvoti nedrįsta. Jie turi visus ėjimus ir priėjimus prie valstybinės valdžios aukščiausių atstovų ir lengviau gali diskutuoti apie žemesniųjų valdininkų savivalę, lengvai gali pasiekti ypatingai varžančių įstatymų ir taisyklių panaikinimo. Ir jeigu nei vienoje pasaulio valstybėje nėra tokios gausybės įstatymų ir taisyklių, tokios pavyzdžio neturinčios policinės vyriausybės globos, numatančios visas smulkmenas ir numarinančios bet kokį gyvą reikalą, tai nei vienoje pasaulio valstybėje taip lengvai nepažeidžiamos šios buržuazinės taisyklės ir taip lengvai neapeinami šie policiniai įstatymai, vien tik panorėjus vienai maloningai aukštai valdžiai“
       „Abejingumas yra tylus palaikymas to, kuris stiprus, to, kas viešpatauja“. Reikia turėti drąsos žiūrėti tiesiai į nepagražintos karčios tiesos veidą. Reikia pamatuoti visą, iki dugno, tą pralaimėjimo, pavergimo, pažeminimo prarają, į kurią mus dabar įstūmė. Kuo aiškiau mes tai suprasime, tuo tvirtesniu, užgrūdintu, geležiniu taps mūsų pasiryžimas išsilaisvinti, mūsų siekimas vėl pakilti iš pavergimo į savarankiškumą, mūsų nepalaužiamas ryžtas pasiekti bet kokia kaina, kad Rusija nustotų būti skurdžia ir bejėge, kad ji taptų tikrai galinga ir turtinga“.
       „Piliečiai neturi jokios teisės dalyvauti įstatymų leidime, juos svarstyti, siūlyti naujus, reikalauti senų panaikinimo. Jie neturi jokios teisės reikalauti iš valdininkų atsiskaitymo, tikrinti jų veiksmus, kaltinti teisme. Piliečiai net neturi teisės aptarti valstybės reikalus: jie nedrįsta rengti susirinkimų arba sąjungų be tų pačių valdininkų leidimo.

       Tokiu būdu valdininkai pilna šio žodžio prasme yra neatsakingi; jie sudaro ypatingą kastą, esančią virš piliečių. Valdininkų atsakomybės nebuvimas ir savivalė, ir visiškas pačių gyventojų beteisiškumas pagimdo tokius baisius valdžios valdininkų piktnaudžiavimus ir tokį paprastos liaudies teisių pažeidimą, koks vargu ar galimas bet kokioje Europos valstybėje“.

       „Nebijoti pripažinti pralaimėjimo. Mokytis iš pralaimėjimo patirties. Kruopščiau, atsargiau, sistemingiau perdaryti tai, kas padaryta blogai. Jeigu mes priimsime požiūrį, kad pralaimėjimo pripažinimas reiškia pozicijos užleidimą, nusiminimą ir energijos sumažėjimą kovoje, tai reikia pasakyti, kad tokie revoliucionieriai yra nieko neverti“.

       „Jokia pasaulyje jėga negali pakeisti to, kad Tarybų valstybė buvo sukurta. Tai – pasaulio istorinė pergalė. Šimtus metų valstybės buvo kuriamos pagal buržuazinį tipą ir pirmą kartą surasta valstybės forma nėra buržuazinė. Galbūt mūsų aparatas ir blogas, tačiau kalba, kad pirma garo mašina, kuri buvo išrasta, taip pat buvo bloga, ir net nežinoma ar ji dirbo. Tačiau ne tame esmė, esmė tame, kad išradimas buvo padarytas. Tegul pirmoji garo mašina savo forma ir nebuvo tinkama, bet užtat šiandien mes žinome garvežį. Tegul mūsų valstybės aparatas blogas, bet vis dėlto mes jį sukūrėme, didžiausias istorijoje išradimas padarytas“.

       „Visuotinis tikėjimas revoliucija jau yra revoliucijos pradžia!“

V.I.Leninas

Šaltinis: pascallider.livejournal.com, 2011-11-03