Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


Nauji barbarai ir jų priešai

       Štai dabar skaitau naujienų skiltį ir matau komentarus, ir nuomones tokia dvasia, kaip “Asadas jiems dar duos”, tuoj tuoj Sirijos kare bus lūžis. Kaip taisyklė, visi šie žmonės lygiai taip pat rašė karo Libijoje metu apie Kadafį. Ar prisimena jie, kas nutiko su Kadafiu? Arba su Centrinės Afrikos Respublikos prezidentu Bozize? Arba su Dramblio Kaulo Kranto prezidentu?

       Žinote, štai sąžiningai, sąžiningai man visada buvo įdomu iš kur toks naivumas atsiranda? Juk amerikiečiams tai tiesiog naudingas sportas. Vieno “Tomahawk" paleidimas kainuoja 1,5 mln. dolerių. Brangu? Taip, brangu, bet tai darbo vietos, tai užimtumas, tai technologijos. Karas – tai darbo vietos. Šią formulę atrado dar Venecijos Respublika.

     Todėl JAV ir Europa Asadą gali bombarduoti labai ilgai, o štai Asado ištekliai labai ir net labai riboti. Pilietinis karas Sirijoje tapo reikšmingu, todėl kad yra bendros įtampos pasaulio sistemoje atspindys. Jis skamba pavojaus varpais, kaip pavojaus varpais skambėjo pilietinis karas Ispanijoje 1936-1939 metais.

       Pasaulyje augantis turbulentiškumas, kaip taikliai jį apibūdino Vadimas Davydovas, yra sekvestras.

       „Jeigu egzistuoja koks nors konsensusas tarp pasaulio elito, tai vos ne vienintelė procedūra, kuriai jis taikomas, yra būtent sekvestras. Neveiksnių valstybinių, nacionalinių, korporatyvinių ir populiacijos darinių visoje planetoje sekvestras“, - rašo jis.

       Sekvestro esmė yra ta, kad „būtina radikaliai sumažinti figūrų skaičių ant daugiau kaip dviejų šimtų langelių pasaulio scenos šachmatų lentos, ir iki minimumo sumažinti žaidėjų skaičių, kurie stumdo visokius asadus, kadafius ir kitus po šiuos langelius labai painiais takeliais, kurie nepavaldūs jokiems skaičiavimams ir modeliams“.

       Tai reikia padaryti, norint optimizuoti keleto milijardų žmonių valdymą, efektyviau naudoti gamtinius išteklius ir, tuo pačiu, išvengti ekologinės ir kitų katastrofų, kurios vis aiškiau „šviečiasi“ žmonijai.

       Gyventojų skaičių reikia sumažinti rankomis tų, kurie yra problema. Tam tikslui „geri“ diktatoriai paverčiami į blogus, o į jų vietą ateina dar blogesni islamistai ir kiti marginalūs judėjimai.  

       Kaip rezultatas, jauni baltieji vaikinai sėdi kur nors viloje Kanzase, geria viskį su soda ir juokiasi iš babuinų, kurie naikina vienas kitą. O ko jiems jaudintis? Paprastais lėktuvais jie neskraido, metro nevažinėja, su šachidais nesusitinka. Ar jūs pamenate, kad šachidas susprogdintų nors vieną Rotšildą arba Morganą? Aš ne. Tai kas turi apriboti jų puikybę? Paveiksliukas, kuriame berniukas susprogdina autobusą su Europos mokiniais? Tai tik naudinga tiems, kurie reikalauja su gyvuliais elgtis, kaip su gyvuliais, nesiaiškinant jų problemų.   

       Tiesą sakant, Vadimas Davydovas teisus tvirtindamas, kad barzdočių atsiradimas vienoje ar kitoje visuomenėje leidžia nesiterlioti su ja. Pats jų atsiradimas liudija vienos ar kitos visuomenės nesugebėjimą pasipriešinti Vakarų technologijoms, ideologijoms, kurie plinta kaip grybai po lietaus. Kaip to pasekmė, prasideda tokių bendruomenių riedėjimas į archaiką.

       Galiausiai, kam gaila, kad dar vienas Hellfiresusprogdino keletą dešimčių kovotojų, tikinčių hurijomis? Niekam. Tai tik pabrėžia tvarkos tvirtumą. Schema sena kaip pasaulis – „skaldyk ir valdyk“.

       Todėl, Asadas gali žaisti kates ir peles kiek tik nori, bet galiausiai kareivėliai pasibaigs, komandų punktai bus subombarduoti ir kraugeriai barzdočiai jį pagaus, jeigu jis paskutiniu reisu nespės išskristi į Maskvą.  

       O toliau? Toliau į žaidimą įsijungs nauja žaidėjų komanda su tuo pačiu nuspėjamu rezultatu. Supraskite, kad tai ne karas įprasta prasme, o pasaulinis šou. Ekonomiškai labai naudingas, labai efektingas ir efektyvus. Tai pasaulio sistemos perkrovimo programa vietinių rankomis, kurie tapo nereikalingais. Pasaulyje daug nereikalingų burnų ir tai reikia kažkaip spręsti. Štai ir sprendžia.

       Visi Artimieji Rytai paskęs chaose, kol devynios dešimtosios gyventojų nedings. Kaip jie gali dingti, jeigu, tarkime, JAE gyventojų skaičius per 50metų išaugo 1500%, o ekosistemos galimybės aprūpinti produktais liko tos pačios. Bet kurie pasaulinių komunikacijų pažeidimai regione sukelia chaosą ir badą. Atkreipkite dėmesį į maisto produktų trūkumo ryšį su nestabilumu pasaulyje (smulkiau skaitykite čia).

       Atkreipkite dėmesį į piratavimo suklestėjimą Afrikos Kyšulio rajone. Pasakykite, kas rimtai mano, kad JAV ir jų Vakarų sąjungininkės negali išspręsti Somalio piratų problemos? Juokinga, kad visas JAV laivynas negali nugalėti keleto dešimčių piratų kaimų atviroje dykumoje Indijos vandenyno pakrantėje.

       Tai yra naudinga. Naudingi piratai, naudingi šachidai, naudingi pilietiniai karai. Žinoma, tai nepanaikina jų atsiradimo objektyvių veiksnių. Aš toli nuo minties, kad konfliktai, kaip Sirijos, atsiranda Vašingtonui ar Londonui mostelėjus lazdele. Fidelis Kastras  buvo teisus, kada sakė, kad negalima eksportuoti revoliucijos, todėl kad negalima eksportuoti objektyvių sąlygų, reikalingų jos kilimui.

       Bet, jeigu tokios objektyvios sąlygos yra, tai jas galima panaudoti savo tikslams. Tai ir vyksta toje pačioje Sirijoje.

       Todėl Vašingtono konsensusas nėra klaida, kaip mano ekonomistai tokie, kaip Erikas Reinertas arba Polas Krugmanas, Vakarų institutų, kurie diegia neefektyvius valdymo modelius, kurie atveda į stagnaciją ir ištisų valstybių sugriovimus. Tai Vakarų instrumentas, naudojamas konkurentų pašalinimui, ir kaip pasekmė, įvairių pasaulio regionų barbarizacijos pagreitinimui. Visuomenės degradacija sukelia fizinį sunaikinimą, nes prarandama bet kokia prasmė dialogui su jais. Postmoderno kova su archaika baigiasi „Predator“ pulko atskridimu. Ir tai tik pradžia. Vakarų kariuomenės robotizavimas įgyja tokį pagreitį, kad greitai paveiksliukai iš „Terminatoriaus“ taps realybe ir atotrūkis tarp Pirmojo pasaulinio karo ir Trečiojo taps praraja. Su visomis išplaukiančiomis pasekmėmis.

       Rusija ir Ukraina taip pat gali patekti į nevykėlių valstybių kompaniją. Jeigu nenustos barbarizuotis. Sociumo primityvėjimas tikras ženklas, kad jis dalyvauja žaidime „Bado žaidimai“, kuriame barbarai neturi šansų laimėti.

Jurijus Romanenka, 2013-08-31

Šaltinis: Hvylya

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas