Daugelis politikų ir didelė dalis žiniasklaidos Baltarusijos krizės priežastimi laiko Baltarusijos ekonominio ir politinio modelio „visišką neefektyvumą“:

    - Lenkijos URM Radoslavas Sikorskis: „Ekonominių ir politinių sunkumų priežastys Baltarusijoje yra „lukaekonomikos“ sistemoje, nuo kurios pasitraukti galima tik Aleksandrui Lukašenkai atsisakius valdžio s“.

       - Dmitrijus Potapenkas (Rusijos verslininkas): „Baltarusijos ekonomika – mitas, iš tiesų ji neegzistuoja.

       - Vladimiras Solovjevas (Rusijos žurnalistas): „Aš manau, kad mes matome didelio ekonominio pasikeitimo Baltarusijoje pradžią. Kitaip tariant, tai vadinama žlugimu“.

       Jaroslavas Romančiukas (kandidatas į Baltarusijos prezidentus 2010 metais, kuriuose gavo 2% balsų): “A.Lukašenka per 17 metų sugebėjo praeiti kelią nuo Brežnevo iki Andropovo. Jis perdarė socializmą, modernizavo ir atvedė jį iki eilinio pūvimo ribos. Toliau senoviškai gyventi nebegalima“.

       Pavelas Medvedevas (Valstybės Dūmos deputatas, Finansų ombudsmenas): „Bijau, kad dabar Baltarusija priėjo prie prarajos pakraščio, gali būti, kad pradėjo net kristi“.

       Ir t.t.

       Svarbiausios šiuolaikinės Baltarusijos politinės ir ekonominės santvarkos sudėtinės dalys:

1. “Saugumas”.
2. Baltarusijos piliečių “socialinis ir ekonominis saugumas”.

       Į šias abi dalis buvo suduoti rimti smūgiai, kurie išbalansavo Baltarusiją.

       Neužmerkiant akių į Baltarusijos objektyvias vidaus problemas, siūlau suprasti, ar yra Baltarusijos krizėje išoriniai šaltiniai ir, jeigu jie yra, koks jų vaidmuo:

       1.„Poveikis į ekonomiką“: 2009-2011 metais Baltarusija išgyveno iškart keletą ekonominių karų:

1.1 „Pieno karas“.

       1.2 „Naftos karas“.

       1.3 „Dujų karas“.

       2. „Diplomatinis poveikis“ ir „Baltarusijos elito spaudimas“:

       2.1 „Iki Baltarusijos prezidento rinkimų“:

       2010 m. vasario 16 d. Lenkijos valdžia tam tikriems Baltarusijos valdininkams uždraudė įvažiuoti į šalį. Lenkijos URM vadovas pareiškė, kad Baltarusijos valdžia turi galimybę pakeisti savo politiką. Jeigu to neįvyks, „galimybių langas bus uždarytas, o prieš Baltarusiją sankcijas įves Lenkija ir ES“.

       2010 m. kovo 4 d. Europos Sąjungos deputatai pasisakė už ekonominių sankcijų prieš Baltarusiją įvedimą tuo atveju, jeigu šalies valdžia atsisakys demokratinių permainų.

       2010 m. balandžio 28 d. Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja priėmė rezoliuciją „Situacija Baltarusijoje: paskutiniai įvykiai“, kurioje kalbama apie kontaktų su Baltarusijos valdžia sustabdymą.

       2010 m. birželio 16 d. JAV vadovybė nusprendė metams pratęsti sankcijas prieš Baltarusijos vadovybę, remdamasi nepakankamu būvusios socialistinės respublikos demokratiškumu ir jos pavojumi JAV valstybei.

       2010 m. spalio 3 d. Rusijos prezidentas D.Medvedevas savo vaizdo tinklaraštyje pasisakė (analogiškas pareiškimas lydėjo V.Juščenko atsistatydinimą): Prezidentas A.Lukašenka savo pasisakymais išeina toli ne tik iš diplomatinių taisyklių, bet ir elementaraus žmogiško padorumo ribų. Beje, tai man nebuvo naujiena.

       Vėliau Dmitrijus Medvedevas nepakeitė savo požiūrio į Aleksandrą Lukašenką. Šią mintį valstybės vadovas patvirtino savo Twitter‘yje, atsakydamas į Baltarusijos vartotojo klausimą.

       2010 m. lapkričio 2d. Vokietija ir Lenkija: Baltarusijos kelias į Europą yra per sąžiningus prezidento rinkimus.

       2010 m. lapkričio 3 d. Lenkijos URM Radoslavas Sikorskis: Baltarusija sąžiningų prezidento rinkimų atveju artimiausių trejų metų laikotarpyje gali tikėtis 3 mlrd. eurų Europos finansinės pagalbos.

       Tiesą sakant, prieš rinkimus Baltarusijos elitui ir asmeniškai A.Lukašenkai buvo daromas labai didelis spaudimas iš visų pusių: JAV, ES ir Rusijos.

       Atkreipkite dėmesį į tai, kad spaudžiamas buvo ne tik A.Lukašenka, bet ir Baltarusijos elitas (apie kurio vaidmenį ir įtaką nepriimtina diskutuoti), panaudojant Vakarų mėgstamą argumentą – „Sąskaitokratija“, t.y. privertimas elito atlikti reikiamus veiksmus, egzistuojant grėsmei, jog bus areštuoti jų aktyvai,esantys Vakaruose. Taip buvo palaužti daugelis, pavyzdžiui, Tunisas ir Egiptas.

       2.2 „Po Baltarusijos Prezidento rinkimų“, kurie įvyko ne pagal Vakarų scenarijų, reakcija labai sugriežtėjo:

      2011 sausio 31 d. Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų Tarybos posėdis Briuselyje pritarė sankcijų prieš „Baltarusijos režimą“ taikymą. Sąraše asmenų, kuriems bus uždraustas įvažiavimas į ES, ir kurių aktyvai, esantys sąjungos valstybėse, bus užšaldyti, yra 158 žmonės. Į ministrų aptartą Baltarusijos valdininkų „juodą sąrašą“ įeina prezidentas Aleksandras Lukašenka ir du jo vyresnieji sūnūs. Tuo atveju, jeigu Europos bankuose bus atrasti jų aktyvai, jie bus užšaldyti.

       2011 sausio 31 d. JAV prieš Baltarusiją įvedė naujas sankcijas. Valstybės departamentas išplėtė Baltarusijos valdininkų sąrašą, kuriems draudžiamas įvažiavimas į JAV.

       JAV piliečiams uždrausta užsiimti verslu su valstybės konglomerato „Belneftechim“ dviem dukterinėmis kompanijomis -  AB „Lakokraska“ ir AB „Polock Steklovolokno“. Taip pat sustabdytas sandorių su „Belneftechim“ vykdymas. Jungtinės Valstijos taip pat perspėjo, kad greitai bus įvestos atskiros finansinės sankcijos Baltarusijos organizacijoms arba asmenims, kurie susiję su „demokratinio proceso žlugdymu“.

       2011 m. gegužės 24 d. JAV išplėtė Baltarusijos įmonių ir jų partnerių kitose valstybėse sąrašą, kuriems taikomos oficialaus Vatšingtono sankcijos. Pirmiausia, kalbama apie naftos chemijos šakos kompanijas ir tarp jų „Petróleos de Venezuela“, taip pat dar žinoma, kaip PDVSA. JAV valdžia ketina maksimaliai apsunkinti šios kompanijos darbą, įskaitant jos produkcijos pardavimą.

       2011 m. birželio 20d. Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai susitarė sugriežtinti sankcijas prieš Minską. ES užsaldė užsienio aktyvus jau daugiau kaip 180 Baltarusijos valdininkų. Visiems tiems žmonėms taip pat uždraustas įvažiavimas į Europos Sąjungos valstybes. Pirmą kartą sankcijos prieš Baltarusiją palietė verslą.

       2011 m. rugpjūčio 2 d. Lenkijos URM Radoslavas Sikorskis: Alekdandras Lukašenka turi savanoriškai atsisakyti valdžios, o ne laikytis kai kurių autoritarinių Šiaurės Afrikos vadovų pozicijos.

       Galima numanyti, kad Baltarusijos elitas turėjo susitarimą su Vakarais dėl rinkimų, kuriuos Baltarusija įvykdė, o Vakarai ne. Apie tai A.Lukašenka kalbėjo savo interviu duotame „The Washington Post“.

       3. “Ekonominės sankcijos”:

       Nurodytos aukščiau, kadangi eina kartu su spaudimu Baltarusijos elitui. Trumpai:

       2011 sausio 31 d. – JAV sankcijos prieš „Belneftechim“ ir jo dukterines kompanijas.

       2010 m. kovo 3 d. – JAV įvedė sankcijas prieš „Belorusneft“.

       2011 m. gegužės 24 d. – JAV sankcijos prieš „BelOMO“ ir „Beltecheksport“.

       2011 m. birželio 20d. – ES sankcijos prieš „BT telekomunikacijas“, „Beltecheksport“ ir „Sport – Pari“.

       4.„Informaciniai karai“:

       Prieš Baltarusiją buvo pradėta masinė informacinė kompanija žiniasklaidoje, tiek     Vakarų, tiek ir Rusijos:

       5 serijų „Krikštatėvis batka“.

       „Siaubai apie deficitą“.

       „Lukašenkos demonizacija“.

       Ir daugelis kitų.

       Vakarų žiniasklaidos net nereikia cituoti, viskas joje ir taip akivaizdu.

          5. „Jėgos poveikis“:

       2011 m. balandžio 11 d. Minsko metro įvykdytas baisus teroro aktas, nužudęs 14 žmonių ir daugiau, kaip 180 sužeidęs. Pasak įtariamojo, sprogimas metro – tai tik gėlytės. Visą seriją sprogimų jis ketino įvykdyti liepos pradžioje, gimtajame Vitebske, „Slavianskij bazar“ vykimo metu.

       Teroristas norėjo sunaikinti kiek galima daugiau nekaltų žmonių. Būtent, todėl jis nusprendė surengti kruviną akciją tarptautinio meno festivalio vykimo metu, kur suvažiuoja tūkstančiai svečių iš visos Europos.

       Pagal šaltinio duomenis, sprogimai turėjo nugriaudėti traukinyje, autobuse, visuomeninio transporto stotelėje ir didelio masto žmonių linksminimosi vietoje. Be to, kiekvienos padėtos bombos galingumas turėjo keletą kartų viršyti galingumą sprogmenų, kurie suveikė Minsko metro.

       Tas siaubingas, Baltarusijoje nebuvęs įvykis, rimtai išklibino vieną iš dviejų „Saugumo“ sistemos valdžios kėdžių.

       Kalbėti apie tai, kad šis teroristinis aktas naudingas A.Lukašenkai, gryna beprotystė (arba pasityčiojimas), kadangi „Saugumas“, tai yra unikalus koziris, kurį Baltarusijos valdžia turėjo ir jo praradimas yra nepataisomas.

       Vienintelis pliusas valdžiai yra tas, kad pasisekė užkirsti kelią ruošiamai teroro aktų serijai.

       Teroro akto užsakovai ir organizatoriai vis dar neįvardinti, šis netikrumas, žinoma, negatyviai atsiliepia Baltarusijos visuomenės mikroklimatui. Juk visi supranta, kad tai labai „keistas“ teroro aktas – Baltarusijoje nėra nei religinių, nei nacionalinių, nei teritorinių, nei kokių nors objektyvių vidinių problemų, kurios galėtų sukelti tokį teroro aktą. Nurašyti tokio sudėtingumo teroro aktą darbininkams maniakams labai nerimta.

       Kas lieka? Kam naudinga?

       6. „Palaikymas (formavimas) opozicijos“:

       „Wikileaks atskleidžia apie Baltarusijos opozicijos finansavimą iš JAV“.

       „Baltarusijos opozicija finansuoja ES, JAV" ir „galbūt Rusija“.

       „Medvedevas susitiks su Baltarusijos opozicinės žiniasklaidos atstovais“.

       „Europos parlamentas pasiuntė į Minską deputatus opozicijos palaikymui“.

       ”Europos Sąjunga ketina padidinti paramą Baltarusijos opozicijai“.

       2011 m. kovo 21 d. Briuselyje globojant Europos Sąjungai įvyko neformalus donorų Baltarusijos opozicijai susitikimas.

    Simboliška, kad taip vadinamas „tviterio revoliucijos“ („tylių protesto“ akcijų) organizatorius Viačeslavas Dianovas gyvena Lenkijoje ir Baltarusijoje visai nepasirodo.

       Ir taip Baltarusijos atžvilgiu buvo vykdomi šie išorės poveikiai, įtakoję ekonominę ir politinę krizę:

       1. „Prekybiniai karai“.

       2. „Diplomatiniai poveikiai“.

       3. „Elito spaudimas“ („Sąskaitokratija“).

       4.„Ekonominės sankcijos“.

       5. “Informacinis karas”.

       6. “Jėgos poveikis”.

       7. “Opozicijos palaikymas”.

       Kuo šis išorės poveikis Baltarusijos atžvilgiu skiriasi nuo Libijos spaudimo?

       Viskas yra vienas prie vieno, išskyrus bombardavimus, kurių nėra dėl to, kad NATO nebombarduoja Europos (prisiminkite Serbiją). Vienintelė, tačiau 100% garantija nuo karinės agresijos prieš Baltarusiją yra Rusija, ir esmė visai ne vieningoje priešlėktuvinėje gynyboje, o tame, kad Rusija niekada neleis vykti nebaudžiamam Baltarusijos užpuolimui, kas Rusijoje bebūtų valdžioje, nors J.Gaidaras, nors G.Ziuganovas.

      Mano nuomone, sąžiningiausiai apie Baltarusijos krizės priežastis pasakė D.Medvedevo padėjėjas Arkadijus Dvorkovičius – „Krizę Baltarusijoje sukėlė prezidento rinkimai“.

       Tai nereiškia, kad Baltarusijoje nėra vidinių problemų, klaidų ekonomikoje, tačiau, negalima skirstyti pasaulio į juodą ir baltą, ir ignoruoti rimtą išorės poveikį, kurio analogų NVS nebuvo.

       Nors buvo žinomų išlaidų, Baltarusija vis tik atlaikė ir apgynė savo politinį ir ekonominį modelį nuo išorės praryjimo. Net ypač efektyvi „Sąskaitokratija“ nesuveikė, o „tviterio revoliucija“ sužlugo (jos organizatorius buvo pašalintas dėl prof. netinkamumo).

       Tuo būdu Baltarusija pademonstravo savo ekonomikos efektyvumą ir efektyvumą savo elito, kurio, pasirodė, negalima „paimti sąskaitomis“ (skirtingai nuo tų pačių Tuniso ir Egipto).

       Žinoma, tęsiant ir didinant išorės spaudimą Baltarusija anksčiau ar vėliau bus sumušta. Tačiau, tai ne Baltarusijos kaltė, šiuolaikiniame pasaulyje, vidutinės ir net salyginai stambios valstybės neišgyvena vienos.

       Bet kuri valstybė (išimtis galima pirštais suskaičiuoti) anksčiau ar vėliau tampa stambios, naujo tipo geopolitinės imperijos (ES, JAV, Kinijos ir t.t.) dalimi. Baltarusija nėra išimtis ir ji taip pat ateityje taps naujo tipo imperijos dalimi (kaip partneris arba kolonija) arba bus geopolitinių gniaužtų sutraiškyta.

Šaltinis: Livejournal, 2011-08-07

Susiję:

Baltarusijos ekonomika – viena iš efektyviausių Europoje?

Panašu, kad mes visi baltarusiai

Baltarusijos opozicija: kartu su Vakarais prieš savo valstybę

Lenkijos ir JAV geopolitinis balansas

Rusija – Baltarusija: ar devalvacija gali būti gydoma privatizavimu?

Baltarusiai pervertino „zuikį“

Kova už laisvą Baltarusiją arba vienos provokacijos istorija

Kaip daromos revoliucijos

Baltarusija šiandien – valiutų ir benzino!

Kokį žaidimą žaidžia A.Lukašenka?