Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


CISPA įstatymas: nauja grėsmė interneto vartotojams iš JAV pusės

http://blogerator.ru       JAV  federalinė vyriausybė, gindama stambių žiniasklaidos kompanijų interesus, dar kartą rengiasi pabandyti įstatymu apriboti informacijos skleidimo internete laisvę, prisidengiant kova prieš neteisėto turinio platinimą ir elektroninius nusikaltimus tinkle.

       Šį kartą kalbame apie naują įstatymo projektą CISPA („Cyber Intelligence Sharing and Protection Act“ arba HR-3523), kuris JAV vyriausybei suteiks galimybę gauti priėjimą prie bet kurios informacijos, kuri perduodama internetu, įgyvendinti sekimą ir pasiklausymą, blokuoti bet kurių tinklalapių darbą ir nedelsiant sustabdyti domenų delegavimą tarptautinėse zonose, be to, šis įstatymas suteikia praktiškai neribotas teises socialinių ir mobilaus ryšio tinklų reguliavimo ir kontrolės srityje.

       Naujas įstatymas tokius klausimus dabar leidžia spręsti operatyviai ir be teismo sprendimo, be to, jis aprašo verslo ir valstybės tarpusavio sąveikos naują mechanizmą, reikalingą operatyviam reagavimui, esant jo teisių pažeidimui pagal tą naują mechanizmą. Kitaip tariant, tai tie patys SOPA ir PIPA, kurių priėmimas interneto bendruomenės buvo sustabdytas, tačiau šį kartą „jis“ sugrįžta, ir dar net blogesniame variante...

 

                                               Legalizuotas šnipinėjimas: mechanizmas

       Skiriamos trys kategorijos agentų, kurie pagal tą procedūrą gaus priėjimą faktiškai prie bet kurios informacijos, kuri eina per JAV interneto tinklo segmentą, tiriant bet kokį „elektroninį nusikaltimą“:

       - tai JAV federalinė vyriausybė arba jos atstovai;

       - privačios saugumo agentūros, kurios turi įgaliojimą tokiai veiklai;

       - ir, pagaliau, prieštaringiausias dalyvis – bet kurios privačios kompanijos, kurių pažeisti teisėti interesai;

       Be to, aptariami trys incidentų tipai, kurie gali būti klasifikuojami, kaip aukščiau minėti „elektroniniai nusikaltimai“:

       -bet kuri destruktyvi veikla (arba bandymas) valstybės arba privačių kompiuterinių sistemų ir tinklų atžvilgiu;

       - privačios informacijos, o taip pat priskiriamos valstybės arba komercinei paslapčiai informacijos bet kurios neteisėtos apyvartos fakto nustatymas;

      - apyvarta bet kurios informacijos, kuri pažeidžia kieno nors intelektualią nuosavybę.

      Taigi, naujas CISPA dokumentų paketas, kurį vadina ne kitaip, kaip „nauja SOPA“, suteikia plačias teisines galias valant internetą nuo nelegalaus, taip pat kaip ir apskritai nuo bet kurio JAV vyriausybei nepageidaujamo turinio, ir svarbiausia, kad pagrindinis jo skirtumas nuo SOPA tas, kad dabar prieiga prie to mechanizmo išplėsta, įtraukiant tuo suinteresuotas privačias organizacijas.

       Nepriklausomi ekspertai nurodo tai, kad įstatymo formuluotės labai abstrakčios, pagal jas beveik bet kurį projektą galima padaryti pažeidimu.

       Todėl nuo CISPA potencialiai gali nukentėti ne tik WikiLeaks tipo projektai ar daugybė „warez“ tinklalapių, kuriuos sutvarkyti bus penkių minučių reikalas, tačiau ir bet kuris darbuotojas, kurio darbdavys galės pasinaudoti CISPA mechanizmu, norėdamas gauti savo darbuotojo visą privatų tinklo gyvenimą, pasinaudojęs apsaugos nuo informacijos nutekėjimo arba savo intelektualinės nuosavybės apsaugos pretekstu. Interesų konflikto nagrinėjimo mechanizmas šiuo atveju niekaip nedetalizuotas, išskyrus tai, kad toks sprendimas įsigalioja be pačio darbuotojo žinios, atveria milžiniškas piktnaudžiavimo galimybes.

       Electronic Frontier Foundation fondas paaiškina vieną iš galimų šio įstatymo veikimo variantų:

       „Tokios privačios kompanijos, kaip Google, Facebook, Twitter arba AT&T, dabar gali legaliai perimti visus jūsų elektroninius laiškus, SMS arba asmenines žinutes, išsiusdamos jų kopijas į nurodytas valstybines arba privačias kompanijas, be to, pagal papildomą jų nurodymą jos turės modifikuoti nurodytas žinutes arba užkirsti kelią jų patekimui tiksliniam abonentui. Tai trumpai ir yra dabartinis vyriausybės planas siekiant užkirsti kelią internete siaučiantiems nusikaltimams.“

 

                                                           JAV vyriausybės pozicija

       Savo ruožtu JAV vyriausybė gana sausai argumentuoja tokias griežtas priemones, nurodydama, kad reikia imtis priemonių siekiant apginti nacionalinį saugumą. Be to, vyriausybė pažymi, kad tai tik pataisų paketas „National Security Act įstatymui, kuris JAV veikia jau nuo 1947 metų, ir kuris tiesiog atnaujina šį įstatymą, pritaikydamas esamai realybei.

       Šį įstatymą inicijuojančių lobistų oficialus sąrašas ir jo dalyvių interesai nurodyti šiame puslapyje

       Šis dokumentų paketas JAV Kongresui buvo pateiktas 2011 metų lapkričio 30 d., 2011 metų gruodžio 1 d. jis priimtas svarstymui ir perduotas į „House Permanent Select Committee  on Intelligence“ komitetą.

       2012 metų balandžio 19 d. šis dokumentas buvo galutinai suderintas – šiuo metu jam suteiktas „pateikiamas balsavimui“ statusas. Įstatymas laukia balsavimo Atstovų rūmuose, po to jis turi būti patvirtintas Senato balsavimu, ir tik po viso to savo galutinį žodį turi pasakyti JAV Prezidentas.

 

                                2012 metų gegužės 4 d. – interneto protesto diena

       Kovoti prieš šio įstatymo priėmimą iškart pakvietė keletas teisių gynimo organizacijų, pavyzdžiui, tokios, kaip: „Demand Progress “, „Center for Democracy and Technology “, „Constitution Project “, „Avaaz.org “, o „Electronic Frontier Foundation “ fondas net sukūrė specialų tinklalapį su informacine grafika, paaiškinančia mechanizmą ir pasekmes po šio įstatymo priėmimo.

       Jos kviečia JAV piliečius kreiptis į savo atstovus Kongrese ir Senate, kad jie balsuotų prieš jo priėmimą, o taip pat aktyviau pasakyti savo nuomonę, siekiant suformuoti atitinkamą visuomenės nuomonę prieš CISPA priėmimą.

       Twitter‘yje organizuota protesto kompanija, kurios heštegai (hashtag) #CongressTMI ir #CISPA. Protesto konsolidacijos diena prieš šį dar vieną įstatymą, kuris kelia grėsmę interneto laisvei, numatyta 2012 metų gegužės 4 d.

       Aukščiau minėtas Avaaz.org Fondas šiuo momentu vykdo pasaulinę akciją „Gelbėkite internetą nuo Amerikos“, kurioje šio Fondo atstovai pradėjo derybas su stambiausiomis pasaulio IT kompanijomis tokiomis, kaip Google, Facebook, Microsoft, IBM ir kitomis, kad jos palaikytų protesto akciją prieš šį įstatymą.

 

                                                                   Tačiau, tendencija...

       Tačiau, įvertinę didelį pagrindinio neutralumo principo internete pažeidimą, o taip pat neseniai žlugusius panašius įstatymų projektus SOPA и PIPA, daugelis nepriklausomų analitikų abejoja, kad šis įstatymas tokios formos gali būti priimtas. Bet kaip ilgai tai galės atremti dar vieną ataką į Tinklą?

       Kitą mėnesį – gegužę mes sužinosime šios dar vienos kovos už interneto laisvę rezultatus (nerimą kelia tik tendencija: panašios „kovos už internetą“ kažkodėl paskutiniu metu vyksta per daug dažnai, ką tai reiškia?). Tačiau paskutinis klausimas daugiau retorinis – galima užtikrintai teigti, kad Tinklo tapimas suaugusiu ir jo pripažinimas šio pasaulio galingųjų įvyko, taip, jie savo planuose jį mato visai ne demokratišku pagal savo tvarką.

Šaltinis: blogerator, 2012-04-25

 

 

Susiję:

Sveiki atvykę į realybę

Specialiosios tarnybos jus seka internete

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas