Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


Bioterorizmas ir Nauja pasaulio tvarka

http://www.sott.net/       Josemičio nacionaliniame parke (Kalifornijos valstija, JAV) netikėtai kilo nežinomo hantaviruso protrūkis – susirgimas, kuris pasižymi dideliu plitimo greičiu. Nuo nepagydomos plaučių infekcijos jau mirė trys turistai, o dar aštuoni žmonės, kurie įtariami užsikrėtę, yra ligoninėje. Visi mirę nakvojo palapinėse įrengtose parko teritorijoje. Pagal amerikiečių leidinio „USA Today“  informaciją, yra grėsmė, kad pavojingu virusu gali užsikręsti dar 22 tūkstančiai turistų, kurie šią vasarą apsilankė Josemityje. Be to, 2,5 tūkst. žmonių – tai užsieniečiai iš 40 valstybių, kurie jau sugrižę į savo tėvynę... Užsikrėtimui pakanka tik įkvėpti kelio dulkių daleles arba paspausti ranką užsikrėtusiam žmogui. Kaip manoma, ligos pernešėjais gali būti pelės ir žiurkėnai.

       Pagal JAV institucijų duomenis, viruso mirtingumas siekia 36%. Pavyzdžiui, ispaniško gripo, kuris XX amžiaus pradžioje nužudė nemažai žmonių, mirtingumas buvo 2-3%, o mirtingumas esant marui, kai negydoma, yra nuo 30 iki 60%. Šio viruso žudiko dėl jo ilgo inkubacinio periodo beveik neįmanoma diagnozuoti. Hantaviruso simptomai labiau primena paprastą gripą, o šios ligos vakcinos ir gydymo būdai šiuolaikinei medicinai nežinomi.  

       Dėl to gana keistai atrodo nacionalinio parko administracijos reakcija. Po pirmos mirties, kuri užfiksuota š. m. rugsėjo 1 d., parko neuždarė, o draustinio vadovybė nepagalvojo, kad apie pavojų reikia perspėti lankytojus. Parkas iki šiol neuždarytas, ir ten dabar lankosi tūkstančiai turistų. Pagrindinis klausimas visoje šioje istorijoje yra toks - iš kur parke atsirado graužikai, kurie užkrėsti iki šiol nežinomu virusu, nuo kurio praktiškai nėra išsigelbėjimo? Pagal statistiką, mažiausiai trečdalis visų užsikrėtimo atvejų yra mirtini. Ar tai kokiu nors būdu gali būti susiję su viena iš bakteriologinio ginklo formų, kurią amerikiečių kariškiai kuria slaptoje laboratorijoje? Ir, pagaliau, kodėl būtent dabar, JAV prezidento rinkimų išvakarėse, atsirado šis virusas?

       Paprastai virusai pas mus neateina iš kosmoso ir neatsiranda savaime. Taigi, istorija rodo, kad daugelis virusų yra žemiškos kilmės ir yra rankų darbo. Nenoromis prisimenu žinomą Holivudo filmą „Epidemija“ su aktoriumi Dastinu Hofmanu pagrindiniame vaidmenyje. Filmo siužetas paprastas: JAV kariškių, kurie kūrė mirtiną ir nepagydomą virusą, eksperimentai sukėlė epidemiją pačiose JAV. Kariškiai norėjo paslėpti visus įrodymus ir rengėsi subombarduoti JAV miestelį, kuriame kilo epidemija, kartu su jo visais gyventojais, bet tai jiems nepavyko. Filme ligos pernešėja buvo beždžionė, į JAV teritoriją papuolusi iš Afrikos, kurioje amerikiečių kariškiai ir vykdė savo baisius bandymus su vietos gyventojais. Bet šis siužetas iš vaidybinio filmo, o kas vyko realiame gyvenime?

       JAV istorijoje pirmą kartą bakteriologinis ginklas prieš vietos gyventojus buvo pritaikytas 1763 metais. Tada Fort Bitas tvirtovės komendantas Bukė indėnų genties vadams, demonstruodamas „geros valios gestą“, padovanojo antklodes ir palapines, atvežtas iš ligoninės, kurioje buvo sergantys raupais. Po šios „dovanos“ Ohajo valstijoje kilo epidemija, kurios aukomis tapo nieko neįtarę indėnai. Pirmi rimti bakteriologinio ginklo bandymai JAV prasidėjo 1943 metais Dagvėjaus poligone, kuris yra Jutos valstijos dykumoje. Po Kvantuno armijos sutriuškinimo, 1945 metais amerikiečių kariškai į JAV „patirties perdavimui“ išvežė Japonijos medicinos tarnybos generolą majorą ir liūdnai pagarsėjusio „būrio 731“ viršininką Isiją Sirą, vietoje to, kad baustų už nusikaltimus žmoniškumui. Kartu su juo, o taip pat su kitais kariniais nusikaltėliais į JAV pateko ir skyriaus „būrys 731“ medžiaga, kuris „mirties fabrike“, esančiame netoli nuo Harbino, užsiėmė bakteriologinio ginklo kūrimu ir bandymu, panaudojant gyvus žmones, pirmiausia sovietinius karo belaisvius. Fort Detriko karinė bazė, esanti greta Frederiko miesto (Merilendo valstija, JAV), tapo Pentagono pagrindiniu centru, kuriame buvo tobulinami ir išrandami patys įvairiausi epideminių ligų ir virusinių infekcijų sukėlėjai. Prie jo ištakų buvo Isijas Siras ir jo į Ameriką išvežta „būrio 731“ medžiaga.  

       1952 metų gegužės mėnesį tarp JAV armijos ir CŽV buvo sudaryta slapta sutartis, pagal kurią Pentagonas įsipareigojo CŽV perduoti sukauptą patirtį bakteriologinio ginklo kūrime, o CŽV, savo ruožtu, prisiėmė įsipareigojimą teikti reikalingą pagalbą jo tobulinimui ir bandymui. Dėka paviešintų JAV armijos dokumentų tapo žinoma, kad 1956 metų vasaryje Niujorke amerikiečių specialiosios tarnybos kartu su JAV armijos Specialių operacijų skyriumi (Special Operations Division, SOD), kuris dislokuotas Fort Detrike, surengė slaptą operaciją, pavadintą „Didelis miestas“. Šios operacijos tikslas buvo praktiškai išbandyti bakteriologinio karo priemones šiuolaikinio didelio miesto sąlygose. Bakteriologinio ginklo bandymai buvo atliekami su nieko neįtariančiais paprastais amerikiečiais.        

      1955 metais CŽV darbuotojai atliko slaptą bakteriologinį eksperimentą Floridos valstijoje. Naudodami nešiojamą įrangą, užmaskuotą krepšiais ir lagaminais, jie išbarstė kokliušo sukėlėjus, po viso to Floridoje kilo epidemija. 1964 ir 1965 nuodingos medžiagos patogeninių bakterijų bacilos Bacillus subtilis buvo barstomos Čikagoje, San Franciske ir net JAV sostinėje. Be to, Vašingtone tam tikslui buvo renkamos didžiausio žmonių susikaupimo vietos, kaip tarpmiestinio susisiekimo autobusų stotis ir nacionalinis oro uostas. Tada buvo keliamas uždavinys - sumodeliuoti infekcijos išplitimą po JAV teritoriją. Vėliau su nieko neįtariančiais JAV piliečiais buvo atlikti pakartotiniai raupų viruso bandymai, apie tai tapo žinoma dėka 1975 metais JAV Senato specialios komisijos atlikto tyrimo. 8 –ame dešimtmetyje, be Fort Detriko, bakteriologinio ginklo kūrimu užsiėmė taip pat JAV Karinio jūrų laivyno biologinė laboratorija, esanti Oklende, chemijos korporacija „Breeze", kurios laboratorija buvo Pensilvanijos valstijoje, Aleganio kalnų papėdėje, o taip pat Pentagono laboratorija prie Baltimorės.

       Specialistai iš Fort Detriko daugelį savo eksperimentų su gyvais žmonėmis nuo 6 –ojo dešimtmečio pabaigos vykdė PAR, PAR armijos biologinių tyrimų centre, esančiame Luis Tričarde (būtent ten 1980-1982 metais buvo stebimi tokių pavojingų ligų, kaip cholera, vidurių šiltinė, poliomielitas, buboninis maras, staigūs protrūkiai), o taip pat Namibijos šiaurėje, „ypatingo režimo“ koncentracijos stovykloje, esančioje Ošakačio rajone, kurioje PAR kariškiai atliko virusų bandymus su karo belaisviais. Žinoma, kad 1950-1953 metais karo Korėjoje metu amerikiečių kariuomenė prieš Šiaurės Korėjos karius ir Kinijos savanorius naudojo bakteriologinį ginklą. JAV armija ir pati patyrė nuostolių dėl šio ginklo taikymo: per karo metus 3 tūkstančiai JAV karių žuvo tik nuo hantivirusų, kurie dabar Josemityje kelia siaubą turistams (šiuo metu suskaičiuojama iki 20 hantavirusų štamų).

       JAV karinės biologinės programos pagrindiniu ideologu buvo Gynybos sekretorius Robertas Maknamara (Robert McNamara), vėliau vadovavęs Pasaulio bankui. Jis gana aktyviai pasisakė už kovą prieš žemės gyventojų „perteklių“. Kalifornijos universiteto ekonomikos profesorius Entonis Satonas knygoje „Kas valdo Ameriką?“ rašė, kad „AIDS – tai JAV armijos dirbtinai sukurta liga, kaip biologinio karo dalis programos, kurią finansavo Kongresas ir elito fanatikų išleista tam, kad sunaikintų tam tikrą dalį pasaulio gyventojų“, ir kad būtent Robertas Maknamara pritarė dirbtinio AIDS viruso sukūrimui.

       1970 metų spalyje Maknamara pareiškė: “Yra du galimi būdai, kuriais galima užkirsti kelią gyventojų skaičiaus augimui iki 10 mlrd. Arba dabartinis gimstamumo lygis turi mažėti daug didesniais tempais, arba šiuolaikinis mirtingumo lygis turi išaugti. Kito kelio nėra...“ Šia prasme nestebina, kad pirmieji susirgimai AIDS buvo užfiksuoti Afrikoje ir Haityje, kur gyvena „nereikalingi“ ir „neperspektyvūs“ planetos gyventojai.

       1969 metų liepą JAV armijos Gynybos pažangių tyrimų projektų agentūros (DARPA) direktorius, daktaras Makartūras kalbėjo Kongreso Baltųjų rūmų asignavimo komitete ir pareiškė: „5-10 metų laikotarpyje būtų galima pagaminti sintetinį biologinį virusą, virusą, kuris neegzistuoja gamtoje ir prieš kurį negalima įgyti natūralaus imuniteto“. 9 –ojo dešimtmečio pabaigoje Kongresas paviešino šių klausymų medžiagą su daktaro Makartūro šokiruojančiais prisipažinimais apie slaptose laboratorijose kurtus sintetinius biologinius virusus. 

       Gyventojų „pertekliaus“ sumažinimo idėja panaudojant karinius virusus tarp „pasaulio elito“ lieka populiaria ir šiandien. Jos atstovai periodiškai atvirai pareiškia apie tai, kad žemėje turi likti tik 500 mln. žmonių. Apie tai, kur dėti likusius 6,5 mlrd. žmonių, jie nepraneša. Bet tai ir taip suprantama – mažinti pastovių karinių konfliktų visame pasaulyje, bado ir epidemijų būdu. Sprendžiant pagal viską, naujus virusus kuria ir šiandien. Taip tapo žinoma, kad dvi mokslininkų grupės – Europos, vadovaujama Rono Fušjė (Ron Fouchier) iš Roterdamo ir JAV, vadovaujama profesoriaus Jošihiro Kavaokos (Yoshihiro Kawaoka) iš Viskonsino – Medisono universiteto, - dirbtinai sukūrė viruso H5N1 (paukščių gripas) štamą, kurį galima perduoti nuo žmogaus žmogui oro lašeliniu keliu (eksperimentai buvo atliekami su šeškais). Mokslininkai savo straipsnius atidavė į žinomus mokslo žurnalus: Kavaoka į žurnalą „Nature“, o Fušjė – į „Science“. Bet praėjusių metų gruodyje JAV Nacionalinė mokslinė taryba biosaugai (National Science Advisory Board for Biosecurity, NSABB) abiejų žurnalų pagrindiniams redaktoriams ir autoriams pasiuntė laiškus, kuriuose primygtinai rekomendavo šių darbų nepublikuoti. NSABB vadovas Polas Keimas susidomėjusiai spaudai paaiškino, kodėl buvo uždrausta viešinti tyrimo rezultatus: „Viruso potencialas yra toks didelis, kad aš negaliu įsivaizduoti, ką jis sugeba“, - Keimą pacitavo britų naujienų agentūra „Reuters“.

       Keimas pažymėjo, kad šiame etape sukurtas virusas – pagrindinė grėsmė visos žmonijos išlikimui! Pagal Keimo informaciją, naujas virusas „nužudo pusę užsikrėtusių žmonių, ir mirtingumas daug didesnis negu ispaniško gripo 1918-1919 metais (tada žuvo 40 mln. žmonių). Nacionalinė mokslinė taryba biosaugai savo sprendimą paaiškino taip, kad šie du štamai, dirbtinai sukurti laboratorijose, gali patekti į bioteroristų rankas. Kaip žinoma, pasirengimas galimam biologiniam karui numato ne tik mirtino viruso buvimą, bet ir vakciną prieš jį. Bet apie vakciną NSABB vadovas Polas Keimas tiesiog nieko nepranešė, tikriausiai dėl to, kad ji neskirta „paprastiems mirtingiesiems“.

       2009 metų vasario mėnesį transnacionalinės farmacijos korporacijos „Baxter“ būstinė, esanti Austrijoje, į keturių Europos valstybių 16 laboratorijų išsiuntė 62 kilogramus medžiagos, skirtos vakcinos nuo „sezoninio gripo“ gamybai. Vienos iš laboratorijos, esančios Čekijoje, technikas aptiko, kad medžiaga užkrėsta dviem gyvais gripo virusais. Vienas virusas paprastas sezoninis, turintis šias savybes: labai mažą mirtingumą (mažiau nei 1%), bet didelį plitimo (užkrėtimo) laipsnį. Kitas gripo virusas turėjo labai žemą plitimo (užkrėtimo) laipsnį, bet didelį mirtingumą (apie 60%). Akivaizdu, kad esant šių dviejų virusų deriniui atsirado didelė tikimybė susikurti naujam virusui, kuris turi abiejų pagrindines savybes – aukštą plitimo (užkrėtimo) ir mirtingumo laipsnį. Jeigu šis darbuotojas netyčia nebūtų aptikęs medžiagos užkrėtimo (arba būtų nuslėpęs informaciją), būtų iškilusi reali pavojingiausios pandemijos grėsmė, juk 62 kilogramai medžiagos – tai keletas tūkstančių vakcinos dozių.

       Austrijos žurnalistė Džeinė Biurgemeister (Jane Bürgermeister), kuri paviešino šio reikalo savo tyrimą, pasiuntė viešą ieškinį į Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), JTO ir kai kurių valstybių vyriausybėms, „Baxter“ kompaniją apkaltinusi „bioterorizmu ir bandymu sukelti masines mirtis“. Medžiagos užkrėtimo faktas buvo oficialiai patvirtintas ir pačioje kompanijoje. Bet ši byla vis dar tiriama PSO. Nepaisant to, jog tyrimas nebaigtas, būtent „Baxter“ kompanijai patikėjo sukurti naują vakciną prieš gripą A.

       Kitas pavyzdys. Meksikos įlankoje susiklosčiusią ekologinę situaciją daugelis laiko „valstybiniu bioterorizmu“. 2010 metais buvęs naftos pramonės vadovas, turintis 25 metų stažą, o dabar žmogaus teisių gynėjas Jenas Kreinas (Ian Crane) radijo „Voice of America“ laidoje „Keitimasis nuomonėmis“ pareiškė, kad tai kas vyksta Meksikos įlankoje – tai operacija gyventojų sunaikinimui. Programos eigoje aktyvistai - pakrantės gyventojų gynėjai pranešė, kad daugiau kaip 100 tūkst. žmonių šiame regione jau serga „įlankos maru“, šimtai milijonų bus jo veikiami, o „British Petroleum“ sumokėjo didžiules sumas už tai, kad aktyvistam nebūtų suteikiama nacionalinio masto tribūna. JAV atsargos pulkininkas Maiklas Edvardas 2011 metų vasario mėnesį parašė straipsnį „Meksikos įlankos mėlynas maras – tai sankcionuotas bioterorizmas“, kuriame pabrėžė, kad prieš Amerikos gyventojus, gyvenančius JAV pietuose, buvo pritaikytas „genų inžinerijos biologinis teroras“. M.Edvaradas mano, „tikslingai sukonstruotas biologinis karas greitai taps pasauliniu, kadangi horizontaliai pernešami sintetiniai genai tyliai plinta vandeniu ir oru. Jis jau netikėtai pradėjo pasireikšti žuvims, paukščiams, žinduoliams ir žmonėms“. Meksikos įlankos mėlyną marą jis pavadino „sankcionuotu biologiniu terorizmu“.

       Pagal M.Edvardo informaciją, dabar Meksikos įlankoje yra keturios genetiškai modifikuotos bakterijos, kurios sukurtos dirbtiniu būdu. Odos bėrimai, šunvotės, opos, navikai, plaučių uždegimai, vidiniai kraujavimai kartu su daugeliu kitų simptomų, kuriuos amerikiečiai, gyvenantys Meksikos įlankos rajone, neseniai įgijo, tiesiogiai susiję su tomis bakterijomis, kurių DNR dirbtinai pakeista. 

       M.Edvardo įsitikinimu, būtent šios bakterijos skirtos, kaip manoma, naftos dėmių suėdimui, dabar išprovokavo naujus, anksčiau nežinotus susirgimus, prieš kuriuose dabartiniai antibiotikai praktiškai bejėgiai. Kodėl visi simptomai, kurie aptikti žuvyse ir paukščiuose, pasireiškia Meksikos įlankos pakrantės gyventojams ir darbininkams, likvidavusiems išsiliejimą? M.Edvardas tai aiškina jau vykstančiu „horizontaliu genų perdavimu“, genų mutacijomis. Tai yra visos gyvybės formos – nuo planktono iki banginių ir žmogaus – susidūrė su vienodomis problemomis.

       Dar vienas atvejis. Praėjusiais metais netoli nuo Atlantos miesto, Džordžijos valstija, vienas amerikietis aptiko saugyklą, kurioje buvo sandėliuojami JAV Federalinės nepaprastųjų situacijų valdymo agentūros (FEMA), kuri pavaldi JAV Nacionalinio saugumo departamentui, nupirkti įvairaus dydžio plastikiniai karstai. Iš viso nuo 500 tūkst. iki 1 mln. karstų, be to, į patį didžiausią karstą galima sutalpinti iki 5 žmonių. FEMA pavaldume yra daug įkalinimo stovyklų, kurios išdėstytos po visas Jungtines Amerikos Valstijas. Pastaraisiais metais kompanija „Halliburton“ pastatė daugiau kaip 800 tokių stovyklų. Prie jų privesti geležinkeliai ir automobilių keliai, jos turi aerodromus ir sraigtasparnio aikšteles. Stovyklos jau yra Teksase, Virdžinijoje, Merilende, Arizonoje, netoli Ferbenkso (Aliaskos valstija), Kalifornijos Mochavio dykumoje. Iki šiol nė vienas iš JAV oficialių asmenų įtikinamai nepaaiškino, kam valstybei tiek plastikinių karstų ir stovyklų kaliniams. Oficialiai sakoma, kad projekto tikslas – pasirengimas didelio masto karui prieš narkotikų prekybą, bet tai nieko neįtikina, o ir kova prieš narkotikų prekybą nėra FEMA funkcija.

       Daugėja pranešimų apie tai, kad JAV armijoje, pažeidžiant Konstituciją, vyksta karių perkvalifikavimas veikimui šalies viduje. Iš dienoraščių, kuriuos internete talpina iš Irako sugrįžę kariai, galima suprasti, kad Irake jie buvo apmokomi vykdyti „vidaus valymus“ savo pačių valstybėje, naudojant ginklo konfiskavimą. Nurodoma, kad kariai armijoje atlieka testus, kuriais siekiama patikrinti jų psichologinį pasirengimą esant reikalui šaudyti į savo tautiečius, įskaitant draugus ir šeimos narius.

       Vašingtone gyvenantis rašytojas Rendas Klifordas paskelbė straipsnį perspėjimą „Amerika! Tau yra ko bijoti“ ("America! Be Truly Afraid"), pasakojantį apie JAV vyriausybės slaptas direktyvas ir apie represijas, kurios laukia Amerikos tautos. Paskelbus karo padėtį, kol kas tuščios, bet pilna apsauga sukomplektuotos stovyklos bus pasirengusios „priimti“ JAV piliečius, nesutinkančius su vyriausybe. „Kaip ir nacių koncentracijos stovyklos, - rašo R.Klifordas, - Federalinės nepaprastųjų situacijų valdymo agentūros stovyklos taip pat skirstomos į „raudonas ir žydras linijas“: „Raudonas sąrašas“ – Naujos pasaulio tvarkos priešai. Iki karinio valdymo įvedimo likus dviems savaitėms, jie turi būti išsiųsti į stovyklas nedelsiamam sunaikinimui. Tai realūs ir potencialūs lyderiai arba aktyvistai. „Žydras sąrašas“ – taip pat Naujos pasaulio tvarkos priešai, bet ne lyderiai. Po karinio valdymo įvedimo šie žmonės turi būti sugauti „perprogramavimui“ stovyklose. Išgyvenę bus naudojami daugiausia, kaip vergai“.

       R.Klifordas prognozuoja „Jungtinių Amerikos Valstijų, kaip suverenios valstybės, ištirpimą korporacinėje – fašistinėje Naujo pasaulio tvarkoje“. Amerikos rašytojas nurodo, kad „pastoriai ir kitų religinių konfesijų atstovai yra apdorojami slaptos policijos agentų, turint tikslą, kad jie tikinčiuosius mokytų „paklusti vyriausybei“ esant karo padėties sąlygoms, nuosavybės ir šaunamųjų ginklų paėmimo, masinio skiepijimo programų vykdymo ir prievartinio perkraustymo atvejais“. Pažymėtina, kad plastikinių karstų sandėliavimo rajonas prie Atlantos ir Ligų kontrolės centras (Center for Disease Control, CDC) yra vienoje vietoje.

       Sumažėjus JAV piliečių gerovei, valdžia rengiasi galimiems amerikiečių, apsiginklavusių šaunamaisiais ginklais sukilimams prieš vyriausybę, kurie nesupranta, kam jų vyriausybė švaisto trilijonus dolerių bankininkų gelbėjimui, vietoj to, kad padėtų pagrindinei darbingo amžiaus gyventojų masei. Labiausiai tikėtina išeitimi iš šios situacijos JAV valdžios elitui bus ypatingos arba karinės padėties įvedimas, kuris atriša rankas vyriausybei ir tokioms jos struktūroms, kaip FEMA, kurios daugelį metų planuoja savo veiksmus, esant ypatingoms sąlygoms. Tada suveiks ir reagavimo į ypatingus įvykius programa „Readiness Exercise 1984“ (REX-84), kuri apima karo padėties įvedimą, gyventojų perkėlimą, „linkusios maištauti“ gyventojų dalies suėmimą ir įkalinimą. Scenarijaus įgyvendinimui gali būti panaudota, atseit, tam tikrų „teroristų“ biologinė ataka, taip vadinama klaidingos vėliavos operacija (false flag operation). Manoma, kad Katrinos uraganas 2005 metų rugpjūtyje JAV Federalinei nepaprastųjų situacijų valdymo agentūrai (FEMA) leido parepetuoti daugelio žmonių perkėlimą į stovyklas ir atskirai paimto regiono militarizavimą, panaudojant samdinių iš privačios karinės kompanijos PKK (Private military company, PMC) pajėgas. Čia dirbo okupuotame Irake „pagarsėjusi“ PKK „Black Water“. Neaišku lieka tik, kada bus nuspręsta, kad „iks“ valanda atėjo, ir koks pretekstas bus pasirinktas ypatingos padėties JAV įvedimui...

       Grįžtant prie hantaviruso Josemičio parke protrūkio, galima numanyti, kad prieš rinkimus šia tema sužais respublikono Mito Romnio komanda, apkaltinusi Barako Obamos administraciją tuo, kad ji neskiria reikiamo dėmesio nacionalinio saugumo grėsmėms, tame tarpe ir bakteriologinio pobūdžio. Ir, žinoma, Mitas Romnis, pareikš, kad Amerikai reikia „stiprios rankos“, norint nugalėti krizę ir įveikti egzistuojančias grėsmes, nutylėdamas apie tai, kad būtent „stipri ranka“ atvers kelią artėjančios diktatūros Amerikoje įtvirtinimui...

Igor‘is Ignatenka,2012-09-19

Šaltinis: Fondsk

 

 

Susiję:

Rugsėjo 11-osios paslaptis

Globalistai: grobimo technologija

Ar pasaulis išgyvens Vašingtono puikybę?

Karas prieš terorizmą – apgaulė?

„Geležinis oligarchijos įstatymas“ arba kas iš tiesų valdo Ameriką (I)

Demokratinis totalitarizmas

Slapti laisvės kovotojai prieš Pasaulio naująją tvarką

JAV: nuo iliuzinės demokratijos prie realios diktatūros?

 

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas