Dauguma iš mūsų žino garsiąją Aukščiausiojo Teismo ir Teisėjų tarybos pirmininko Gintaro Kryževičiaus frazę: „N. Venckienė nėra pūlinys tik teisinėje sistemoje, tai yra pūlinys ir politinėje sistemoje – tai visos mūsų valstybės bėda...“ Pūlinys šiaip sau be priežasties nesusidaro. O jeigu atsirado, vadinasi, valstybės organizmas yra silpnas ir tam yra palankios sąlygos – politinės, teisinės, socialinės, švietimo ir kt. Tokios palankios sąlygos, kad „pūlinys“ įsitaisė ne bet kur, bet įstatymų leidybos institucijoje, prisiekęs gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus bei sąžiningai tarnauti demokratijai. Tik ar galima tikėti ta priesaika, jeigu prieš tai pademonstravo nepagarbą įstatymams, pareigūnams, savo kolegoms, savo institucijai, kurioje dirbo. Ar įmanoma, kad po viso to „pūlinys“ taps doru, sąžiningu ir įstatymų nepažeidžiančiu piliečiu, kuris garbingai prisiims atsakomybę už padarytus įstatymų pažeidimus ir stos prieš teismą, nesislapstydamas po imunitetais ar gydytojų išduotomis medicininėmis pažymomis. Žinoma, visi mes nuodėmingi ir bet kam gali pasitaikyti pažeisti įstatymus, ginant savo asmeninius interesus, bet skiriamės tuo, kad vieni sugebame garbingai prisiimti atsakomybę ir nesislapstome nuo jos, o kiti ne.

       Kovo antros dekados pusėje Venesuelos prezidento pareigas einantis Nikolas Maduras pranešė apie vyriausybinės komisijos formavimą siekiant nustatyti 58 metų Ugo Čaveso „nunuodijimo, tamsių jėgų įvykdyto agresijos prieš venesueliečius ir Lotynų Am