Defolto galimybės Graikijoje tema jau daugelį mėnesių yra žiniasklaidos puslapiuose. Vykstant kiekvienam naujam streikui arba masinėms profsąjungų ir policijos muštynėms Atėnuose, Salonikuose ar kažkur kitur ši tema vis dažniau patenka į pirmus pagrindinių pasaulio leidinių puslapius. Taip yra dėl to, kad galimas Graikijos defoltas turi daug didesnę galią paveikti pasaulio ekonomiką, ne vien tik destabilizuoti eurą arba net pradėti griauti eurozoną...

                     JAV naudoja Graikijos defoltą savo naudai

       Graikijos defoltas praktiškai yra neišvegiamas ir tai gali JAV ekonomiką pastūmėti į naują recesiją. Birželio viduryje tokią sensacingą naujieną pranešė būvęs Federalinės rezervų sistemos (FED) vadovas Alanas Grinspenas (Alan Greenspan). Jo nuomone, „Graikijos defolto išvengimo šansai labai nedideli, o egzistuojanti problema yra tame, kad nėra galimybių priversti politinę sistemą dirbti kryptimi, padedančia išspręsti Graikijos krizę“. Būdinga tai, ką Grinspenas pabrėžė: nesant Graikijos defolto JAV ekonomikos perėjimas į recesijos stadiją yra mažai tikėtinas; tarytum pačioje JAV ekonomikos sistemoje prielaidų tam nėra.

       Garsus A.Grinspeno pareiškimas apie Graikiją gali būti triukšmo uždanga, kuri ruošia pasaulio bendruomenę JAV defoltui. Tuo pačiu metu ne visi JAV defoltą vertina, kaip įvykių vystymosi neigiamą variantą.

       Birželio 14 d. ES Komisija nebuvo vieningos nuomonės dėl Graikijos situacijos ir šios valstybės skolų problemų tolesnio sprendimo. Kaip tikėtąsi, Graikijos parlamentas pritars biudžeto išlaidų mažinimo programai.

    Gegužės 16 d. JAV pasiekė eilines valstybės skolos dydžio „lubas“, kurias Kongresas praėjusiais metais nustatė ties 14,3 trilijonais dolerių. Dabar JAV administracija turi keletą savaičių, kad išvengtų defolto, kuris gali įvykti po rugpjūčio 2 d., jeigu Kongresas nebalsuos už lubų lygio padidinimą. Ekonomikos eksperto Aleksejaus Komarovo nuomone, norint suprasti Alano Grinspeno įspėjimų tikrą prasmę, reikia atsižvelgti į šias aplinkybes:

       - pasaulio žiniasklaidoje įsibėgėja skandalas dėl JAV valstybės skolos limito padidinimo: respublikonai iš prezidento B.Obamos administracijos reikalauja ryžtingų priemonių kovojant su biudžeto deficitu ir netgi pasirengę limito padidinimą tempti iki rugpjūčio mėn., ir tuo būdu sukelti JAV vyriausybės techninį defoltą;

       - birželio 17 d. reitingų agentūra Moody‘s perspėjo, kad sprendimo dėl valstybės skolos slenksčio pakėlimo tempimas ilgiau kaip iki liepos vidurio reikš JAV reitingų perspektyvos sumažinimą, o nepasisekus slenkstį padidinti iki rugpjūčio 15 d. sukels JAV reitingo pažeminimą iki R.D. (tai yra – ribotas defoltas);

       - galima spėti, kad Alano Grinspeno pareiškimas yra bandymas pripratinti visuomenę prie nuomonės apie JAV riboto defolto galimybę (o paskui ir neišvengiamumą), kurį atseit sukels „Graikijos katastrofa“. JAV defoltas, tegul  net ribotas, bus neproporcingas atsakas į Graikijos problemas, kurios apskritai Amerikos neturėtų veikti: Amerikos bankų ir brokerių negryni aktyvai šioje valstybėje sudaro tik 32,7 milijardus dolerių, o gryni aktyvai dar mažiau.

       Graikijos defoltas labai naudingas Jungtinėms Valstijoms. Naudinga ne tik tuo, kad suteiks galimybę eilinį, 63 –ą kartą, padidinti „valstybės skolos lubas“, o ir tuo, kad leis laiku defliacijos naštą perkelti ant europiečių pečių.

       Ar defoltas reiškia JAV pasirengimą hiperinfliacijai? Aleksejaus Komarovo nuomone, dolerio ir kitų pasaulio valiutų hiperinfliacija yra neišvengiama, tačiau ji vis dar yra įvykių vystymosi tolimu scenarijumi.

       Iš vienos pusės, išsivysčiusių valstybių nefinansinio sektoriaus įsipareigojimai jau artėja prie savo natūralių lubų; pavyzdžiui, JAV ir Kanados skolos sudaro 68% sukaupto nacionalinio turto, Japonijoje  - 64%, Didžiojoje Britanijoje - 59% ir t.t. Todėl jos neišvengiamai turės būti nurašytos viena ar kita forma: arba per skausmingą defliacijos susitraukimą, arba chirurginiu būdu, hiperinfliacija. Iš kitos pusės, sąlygų hiperinfliacijai kol kas nėra. Tik po grandinės dolerių skolininkų defoltų susidaro hiperinfliacijos galimybė.

       Su tokia įvykių interpretacija sutinka „Kalita – Finans“ analitikas Aleksejus Viazovskis. Jis įsitikinęs, kad artimiausiu metu hiperinfliacijos nebus, greičiau atvirkščiai – pasaulio ekonomikos laukia naujas defliacijos susitraukimas. Eksperto nuomone, dabar nėra priežasčių hiperinfliacijai prasidėti. Pinigų atėjimas iš FED į JAV ekonomiką, kuris vyko pagal „kiekybinio palengvinimo“ programas QE1, QE2 (QE - quantitative easing), pasibaigė birželyje, ECB taip pat nutraukia finansinės pagalbos programas ir planuoja padidinti palūkanų normą, po birželio 30 d. prasidės dolerių deficitas, bankai uždarys limitus vienas kitam, nes niekas nežino kiek tavo kreditorius susijęs su iš esmės negrąžinamais įsipareigojimais, kurie susiję su PIGS (Portugalija, Airija, Graikija, Ispanija) grupės valstybėmis. Kaip to rezultatas, bent jau trumpoje arba net vidutinės trukmės perspektyvoje prekių kainos kris. Ir tokia dinamika jau pastebima, ištekliai pinga, naftos kaina tik per tris dienas nukrito 10 JAV dolerių už barelį. Taigi šiuo metu hiperinfliacija yra mažai tikėtina. Daugiausia, kas gali būti, tai stagfliacija, tačiau greičiausiai pasaulio laukia naujas defliacijos šokas, kuris rudenį bus gesinamas nauju emisijos pinigų išmetimu. Gali būti, kad tai bus eilinis „kiekybinis palengvinimas“, tam tikrasQE3.Jeigu taip, tai gali būti, kad po eilinės gaisro gesinimo benzinu taktikos žlugimo ir prasidės hiperinfliacijos banga. Tačiau tai ne dabar.

       Dabar biržose kainos krenta žemyn, krenta indeksai, ir įvairios dirbtinės nelaimės tokios, kaip „agurkų epidemija“ ES prisideda prie jų tolesnio kritimo. Kas galėtų būti papildomu stimulu FED ir ECB naudoti QE3? Pirmiausia, tai eilinė grupės bankų, kurie pripildyti ne tik „toksiniais“ vertybiniais popieriais, bet ir niekuo nepadengtais valstybės vertybiniais popieriais, bankrotų rizika. O jeigu pradės kristi bankai, prasidės nauja krizė. Būtent, siekiant išvengti tokio įvykių vystymosi ir bus organizuotas eilinis pinigų „įliejimas“ į ekonomiką. Aleksejaus Viazovskio nuomone, atsaku į tokią „gaisro gesinimo“ politiką gali tapti susitarimas tarp valstybių gamintojų, kurios pagaliau paskelbs apie ekonomikos postmodernizmo saulėlydį ir tokiu būdu padarys pasaulio „perkrovimą“. „Gana reanimuoti lavoną likvidumo injekcijomis, zombis neatgys“, - pastebėjo ekspertas.

       Savo ruožtu, Aleksejus Komarovas taip pat yra įsitikinęs tuo, kad nepaisant „kiekybinio palengvinimo“ programos, pirmus defliacijos ciklo brendimo požymius jau galima matyti JAV: QE3 panaikinimas, valstybės išlaidų apribojimas, spekuliacijos JAV riboto defolto tema.

          Volframinis auksas Kinijai arba pasaulinė pasitikėjimo krizė

       Birželio pradžioje žiniasklaida iškėlė skandalo temą apie tai, kaip JAV Finansų ministerija 2009 metų lapkričio mėn. pardavė netikrus aukso luitus Kinijai (1). Kai partija buvo gauta, Kinijos vyriausybė įsakė atlikti specialų aukso luitų grynumo ir svorio patikrinimą. Paaiškėjo, kad luitai yra netikri. Partiją sudarė volframo plytelės, padengtos plonu aukso sluoksniu. Šie patikrinti „aukso“ gabalai buvo pagaminti JAV ir daugelį metų saugojami Fort Nokse. Kinijos vyriausybė tuojau pat pradėjo tyrimą ir padarė pareiškimą, kuriame buvo užuomina apie JAV vyriausybės machinacijas. Šios partijos luitų registracijos numeriai rodė, kad padirbti luitai buvo gauti iš FED bankų Klintono adminiatracijos laikais. Būtent tada pagal FED bankininkų užsakymą buvo pagaminta nuo 1,3 iki 1,5 milijonų volframinių plytelių, kurių svoris 400 uncijų. Iš šių volframinių plytelių 640 000 buvo padengtos auksu ir išsiųstos į Fort Noksą, kur jos yra iki šių dienų. Pagal tyrimo duomenis, likusieji iš šių 1,3 – 1,5 milijonų valframo liejinių, kurių svoris 400 uncijų, taip pat buvo padengti auksu ir po to parduoti tarptautinėje rinkoje. Maža to, kad į JAV aukso atsargas pateko padirbtas auksas, tačiau ir pasaulio rinka buvo apgauta FED bankininkų. „Klintono aukso aferos“ kaina yra nei daug nei mažai – 600 mlrd. dolerių.

       Kad yra afera rodo ir tai, kad tarp galimų seksualinio skandalo, kuriame dalyvavo būvęs TVF vadovas Dominikas Strosas – Kanas, išpūtimo priežasčių buvo ir jo paskelbta informacija, pagal kurią Jungtinės Valstijos neturi aukso atsargų. Strosas – Kanas „pradėjo rodyti vis didesnį susirūpinimą“ po to, kai JAV stabdė išsiuntimą – pagal atitinkamus turimas sutartis - 191.3 tonų aukso TVF, kaip alternatyvios rezervinės valiutos naudojimui. Būdamas JAV, Strosas – Kanas iš CŽV pareigūnų gavo patvirtinimą to, kad aukso atsargos dingo.

       Ši informacija patvirtinama ir paviešinama  2011 metų birželio pirmomis dienomis pokalbyje tarp kongresmeno Rono Polo ir FED atstovo Skoto Alvareso, kuriame aiškiai kalbama apie tai, kad  FED neturi aukso dolerio palaikymui. Kaip tvirtina Alvaresas, „iki 1934 metų Federalinis rezervas iš tiesų turėjo aukso. Pagal įstatymą mes jį perdavėme Finansų ministerijai mainais į aukso sertifikatus“. (2)

Todėl plačiai paplitusi nuomonė, kad FED turi aukso yra klaidinga. FED atsargos vertinamos 11 milijardu dolerių; tiesa, šis skaičius gali žymiai išaugti, jeigu Finansų ministerija pervertins savo auksą ir įves praktiką, kuri nustatyta Įstatymu apie nominalo pakeitimą. Iš esmės doleriai kainuoja daug mažiau ir FED turi mažesnes galimybes naudoti savo aktyvų galią negu manoma.

       Vienintelis, kas kol kas išlaiko šią sistemą nuo žlugimo – tai rinkos pasitikėjimas. Kai jis pranyks, pranyks viskas. Tuo atveju, jeigu bus priimtas sprendimas paleisti hiperinfliacijos scenarijų, nereikės net taikyti jokių finansinių instrumentų. Dabartinėmis sąlygomis visiškai pakaks organizuoti informacijos kampaniją masinėse informacijos priemonėse panikos sukėlimui, o FED, TVF ir ECB atstovams tereiks tik paprasčiausiai patylėti ir nekomentuoti vykstančių įvykių.

       Strateginiu požiūriu visiškai nesvarbu, ar artimiausiu metu įvyks suverenus Graikijos defoltas ar jį atitolins įliejant dešimtis milijardų eurų. Abiem atvejais rezultatas bus vienas: iš pradžių defliacijos šokas, po to išėjimas į hiperinfliaciją. Vis dėlto išorinės finansinės pagalbos Graikijai suteikimo atveju JAV turės daugiau laiko pasirengti kontroliuojamai dolerio hiperinfliacijai...

Jurijus Gavrilenko (Ukraina), 2011-06-23

www.fondsk.ru

Susiję:

Ar Graikijos skolos uždės kilpą ant Europos Sąjungos kaklo?    

Išgelbėkite dėdę Semą: naujos tendencijos JAV ekonominėje politikoje    

Defoltas?

Graikų skolos, ispanų rizikos ir nebylūs asilai                                              

Euro zona nenori mokėti svetimų skolų                                                      

Apie reitingų aistras Aistrų savaitėje

NIA pateikia JAV hiperinfliacijos požymius

JAV liepą arba kada bus defoltas

Neįkainojamas doleris