Gruodžio 4 d. Rusijoje įvyko rinkimai į Valstybės Dūmą ir kai kurias vietinės valdžios institucijas. Jau kitą dieną, po preliminarių balsavimo rezultatų paskelbimo, Maskvoje ir Sankt Peterburge įvyko nesutinkančių su rinkimų rezultatais mitingai. Negaliu sakyti, kad, pavyzdžiui, duomenys apie 146% rinkėjų aktyvumą Rostovo srityje arba 130% - Voronežo, plačiai parodyti per federalinius televizijos kanalus, negalėjo nesukelti protestų. Pažymėsiu kitą. Vakaruose jau parengtos priemonės greitai buvo panaudotos padėties Rusijoje destabilizavimui – kaip tik karo Sirijoje išvakarėse ir dar vienos priešpriešos su Iranu fazėje. „Chaoso eksportas“, kaip žinoma, gerai pavyksta į tas valstybes, kuriose tam yra paruošta dirva. Ir dabar ši dirva labai tręšiama.

                                           JAV: „demokratijos“ provokacija

       JAV senatorius Džonas Makeinas nepraleido progos kreiptis į Putiną žodžiais: „Brangus Vladai, arabų pavasaris artėja pas jus“. Lygiai taip pat išsireiškė JAV Valstybės departamento oficialaus atstovo pavaduotojas Markas Toneris: „Šimtai žmonių buvo areštuoti, tame tarpe žinomas tinklaraštininkas Aleksejus Navalny, kuris kol kas yra suimtas. Kaip jūs žinote, mes pareiškėme savo susirūpinimą dėl tų, kuriuos suėmė taikių demonstracijų metu, kuriomis jie realizavo savo teisę į protestą... Žinoma, mes remsime bet kurių piliečių teisę į taikius protestus – pabrėžiu, taikius – visame pasaulyje. Ir Rusijoje taip pat“ (1). 

       Savo „penkias kapeikas“ įdėjo ir Hilary Klinton, pareiškusi, kad JAV Valstybės departamentas išleis dar devynis milijonus dolerių „demokratijos Rusijoje palaikymui“. Keista, bet tuo pačiu ji nenori pasirūpinti JAV suimtai keturiais tūkstančių judėjimo „Užimk Volstritą!“ aktyvistų. Tačiau apie tai žemiau.

                                      Tinklo revoliucija Rusijoje – pirmas dalis

       Nepraėjo ir savaitės po rinkimų, kai gana solidūs analitikos leidiniai pradėjo publikuoti medžiagą apie protestų organizacinės dalies panašumą į „arabų pavasarį“. „Ekspert“ medžiagoje (2) tiesiai kalbama apie tai, kad įvykiuose Rusijoje stebimos tos pačios tinklinio marketingo technologijos, kokias stebėjome Egipte, Sirijoje ir kitose valstybėse“.

       Manokolega Aleksandras Rodžersas atliko monitoringą žinučių, kuriose buvo kvietimas „išeiti į protestus“. Rezultatai kalba patys už save. Gruodžio 7 d. vien tik paieškos sistema „Jandeks“ suskaičiavo daugiau kaip 2,1 milijonus „protesto“ žinučių! Be to, dažnai viena ir ta pati žinutė kartojosi tūkstančiuose puslapių su dalies sekundės intervalu. Tai yra prie to dirbo koordinuota profesionalų komanda – tam tikra korporacija, turinti planavimo, koordinavimo sistemą, ir žinoma, atitinkamą finansavimą.

       Dar vienas technologijų meno ir „aksomiškumo“ požymis provokuojamuose įvykiuose Rusijoje – tai baltos juostelės, su kuriomis kviečiami žmonės ateiti. Ukrainoje jos buvo oranžinės, Irane ir Libijoje – žalios, dabar Rusijoje jas nori padaryti baltomis.

                    „Baltosios gvardijos“ revanšas arba „bespalvė revoliucija“ 

       Tai, kada dar vieną „spalvotą revoliuciją“ siūlo padaryti balta, yra simboliška. Ir nors idėja kaip ir turi personalinį „kūrybos autorių“, jos rusiška kilmė kelia rimtų abejonių. Taigi, IMHO VI pirmininkas Arsenas Revazovas (3) pareiškė, kad sugalvojo „kūrybinį sprendimą“, kuris jo požiūriu leis efektyviai išreikšti savo nuomonę tiems, kurie nesutinka su rinkimų rezultatais į Valstybės Dūmą. „Kada (ir jeigu) keletas milijonų žmonių Maskvoje ant rankos užsidės baltas juosteles, pririš jas prie automobilių, prikabins prie rankinių, atlapų, pan., tai įmesti, primesti ir apskritai klastoti paprasčiausiai nebus ko, - sako Revazovas savo puslapyje Facebook‘e. – Visi iškart pamatys ir visi žinos. Sniegas pradės kristi. Ir visas miestas bus baltas. Miestiečiai prisiriša baltas juosteles. Iš pradžių dešimt procentų, po to trisdešimt, po to penkiasdešimt, po to septyniasdešimt. Ir jau po trisdešimties niekas nebijo... Balta revoliucija. Snieguota. Švari. Poetiška. Turi tęstis iki kovo. O tada – kaip Dievas duos. Aš įsitikinęs, kad jeigu keletas milijonų miestiečių prisiriš baltas juosteles (nors servetėles), viskas pasikeis reikiama kryptimi greitai ir be prievartos“.

       Baltos spalvos pasirinkimas, kaip „sniego revoliucijos“, aiškiai parodo tai, kad arba idėjos autorius blogai mokėsi Rusijos mokykloje ir nežino nei pasakų, nei klasikinės literatūros, nei savo šalies istorijos, arba jis mokėsi visai ne Rusijos mokykloje. Todėl, kad: Sniego karalienė buvo nugalėta, mėgėjas „būti visas baltas ir vaikščioti po Rio de Ženeirą“ Ostapas Benderis buvo papjautas partijos artimiausio bendražygio Kisos Vorobjaninovo, o baltasis judėjimas Rusijoje sugebėjo pralaimėti pilietinį karą raudoniesiems, be to, kas yra simboliška – pralaimėti, turint paramą kaip tik tų pačių Vakarų sluoksnių, kurie dabar aktyviai dirba, siekdami destabilizuoti situaciją Rusijoje. Taigi, greičiausiai, ta spalva revoliucijai buvo parinkta Vakaruose pagal labai žinomą nusikaltėlių savybę – sugrįžti į nusikaltimo vietą.

       Baltojo judėjimo revanšas Rusijoje yra neįmanomas. O ir „caro“ tinkamo (provakarietiško), kurį priimtų Rusija, horizonte taip pat nesimato. O dėl taikios revoliucijos su šūkiu „Padarysime kažką, o ten kaip Dievas duos“, net anarchistai būtų šokiruoti tokios nesąmonės. Tačiau, įvertinus tai, kad tokiomis priemonėmis klojamas kelias Rusijos valdymui iš užsienio, tai tam tikra logika tame yra.

     Asimetrinis atsakymas: Rusija galėtų finasuoti akciją „Užimk Volstritą!“

       „... Aš pažiūrėjau į mūsų JAV partnerių pirmąją reakciją. Pirma, ką padarė valstybės sekretorė, - apibūdino ir įvertino rinkimus ir pasakė, kad jie yra nesąžiningi ir neteisingi, nors dar net negavo ODIHR stebėtojo medžiagos. Ji nustatė toną kai kuriems valstybės vidaus veikėjams, davė signalą. Jie tą signalą išgirdo ir, padedant JAV Valstybės departamentui, pradėjo aktyviai dirbti. Kartoju dar kartą: visi, kas veikia įstatymo ribose, turi galimybę tokią teisę realizuoti. Tačiau teisėtvarkos organai, remdamiesi plačia visuomenės parama, taip pat turi vykdyti savo funkciją,...“ – pažymėjo RF Vyriausybės vadovas V.V.Putinas, gruodžio 8 d. kalbėdamas Visos Rusijos liaudies fronto Koordinacinėje taryboje (4). 

       O juk, apskritai kalbant, tokią reakciją galima būtų papildyti protestų ir nestandartine kombinacija, kuriai JAV iš anksto neturi parengto atsakymo.

       Racionaliu Rusijos asimetrinio atsakymo variantu galėtų būti oficialaus Rusijos atstovo pareiškimas, kad skiria keletą milijonų dolerių „demokratijos vystymuisi JAV“, daugiausia – judėjimo „Užimk Volstritą!“ aktyvistų demokratinių iniciatyvų paramai. Ir geriausia tai padaryti viešai jau artimiausiame tarptautiniame forume arba viršūnių susitikime.

       Tokio asimetrinio atsako privalumai akivaizdūs. Pirmiausia, tokiu būdu Rusijos parama „JAV demokratijai“ de jure ir de facto būtų skelbiama, kaip Rusijos vidaus reikalas. Antra, oficialus paskelbimas apie Rusijos finansinę paramą Jungtinių Amerikos Valstijų demokratiniams institutams niveliuotų galimas priešpriešines priemones Rusijos atžvilgiu, pavyzdžiui, Rusijos sąskaitų užsienio bankuose, skirtų protestuotojų Niujorke palaikymui, blokavimą.

        Neginčijama nauda iš tokių pareiškimų būtų dėmesio nukreipimas į tą sritį, kurioje ir JAV, ir Rusija būtų lygioje situacijoje – nežinomybės lauke ir naujuose santykiuose. Politinė priešprieša tokiomis sąlygomis daug mažiau priklausytų nuo ankstesnės santykių istorijos ir būtų laisva nuo susiformavusių stereotipų.

       Bet kuriuo atveju yra akivaizdu: pasiduoti elementarioms, seniai žinomoms, laiko patikrintoms ir naftalinu smirdinčioms Vakarų provokacijoms – negalima! Rusija neturėtų leisti savęs įtraukti į tokį informacinį karą, kuriame ji bus priversta žaisti pagal svetimas taisykles. Juk būtent dabar Rusija gali visiškai pakeisti šią negerą tendenciją, ir taip atsiradusią situaciją panaudoti elito atnaujinimui ir savo politikos atvedimui į būklę, kuri labiau atitiktų horizonte besiformuojantiems iššūkiams ir grėsmėms.

       Rusija savo istorijoje vėl priėjo prie „bifurkacijos taško“. Tai ne „priešrevoliucinė situacija“, tai – kurso pasirinkimo ateičiai laikas. Laiko skaičiavimas vyksta seniai, paprasčiausiai dabar istorijos laikrodžio rodyklių bėgimas pagreitėjo. Norint aplenkti, reikia galvoti ir veikti nestandartiškai, priverčiant priešininką žaisti tame lauke, kuriame jo jėgos lygios tavo jėgai arba atvirai silpnesnės. Pasaulis vėl žiūri į Rusiją.

Jurij‘us Gavrilečko (Ukraina), 2011-12-10

Šaltinis: Fondsk

Susiję:

„Balta juosta“ - užduotis pralieti kraują

Arabų pavasaris Europos rudenį

Kodėl milijardieriai apmoka akcijas prieš save?

Šiukšlių revoliucijos, kaip verslas

Kaip daromos revoliucijos