Į Honkongą pabėgusio buvusio CŽV ir NSA (JAV Nacionalinio saugumo agentūros) darbuotojo Edvardo Snoudeno atskleista medžiaga dar kartą parodė, neabejotinai pagal savo pobūdį, nusikalstamo šnipinėjimo, kurį atlieka Jungtinės Valstijos, pasaulinį mastą. Snoudenas pažvelgė į NSA didžiulę veiklą ir pasibaisėjo. Šiandien jis ieško patikimos slėptuvės, kad galėtų tęsti NSA veiklos demaskavimą...

       Snoudenas paviešino informaciją apie slapto elektroninio sekimo programą, kurios kodinis pavadinimas PRISM. Taip pat tai liečia Europos interneto kompanijų ir socialinių tinklų vartotojų sekimą. Nacionalinio saugumo agentūra yra pagrindinė programos operatorė, kuri gautą informaciją (pagal interesų sritis) paskirsto tarp CŽV, FTB, kovos su narkotikais administracijos ir kitų specialiųjų tarnybų. Snoudenas neatskleidė visų paslapčių, kurias turi, bet ir tai, kas paviešinta, pavyzdžiui, Lotynų Amerikoje buvo priimta su dideliu nerimu. Jeigu Imperija leidžia sau akiplėšiškai šnipinėti net savo NATO sąjungininkes, tai kokius veiksmus ji gali taikyti šalyse į pietus nuo Rio Grandės, kurias laiko savo „užpakaliniu kiemu“?

       Majamio centre yra didžiulis pastatas be langų, priklausantis „Terremark“ kompanijai. Trijuose didžiuliuose baltuose rutuliuose ant stogo yra komunikacijos įranga, kuri priklauso „Global Crossing“ kompanijai. Kiekvieną dieną jos kanalai naudojami klientų iš Lotynų Amerikos ir Karibų baseino šalių milijonams telefoninių pokalbių ir elektroniniams laiškams. „Global Crossing“ kompanija turi glaudų kontaktą su Nacionalinio saugumo agentūra ir pagal sutartį privalo garantuoti jai neribotą priėjimą prie savo įrangos elektroninės žvalgybos vykdymui. Motyvacija – nacionalinio saygumo užtikrinimas: kova su tarptautiniu terorizmu, organizuotu nusikalstamumu, narkotikų karteliais, šnipinėjimo tinklais.

       Į analogiškas sąlygas pastatytos visos komunikacijų struktūros, esančios JAV teritorijoje ir dirbančios su klientais iš į „pietus nuo Rio Grandės“. Neseniai vienos vaizdo konferencijos su Urugvajaus Respublikos Universitetu metu Džuljanas Asanžas, „WikiLeaks“ portalo įkūrėjas, pasakė, kad Lotynų Amerikos šalių piliečiai, susirašinėjantys elektroniniu būdu, turi žinoti, kad daugelis juos aptarnaujančių serverių yra Kalifornijoje. Pasaulyje žinomą socialinį tinklą „Facebook“, paieškos sistemas „Google“, „Yahoo“ ir kitas kontroliuoja Šiaurės Amerikos kompanijos, o vadinasi, JAV Nacionalinio saugumo tarnyba, Imperijos „Didžioji ausis“. Pasak Asanžo, Jungtinės Valstijos perima 99% visų Lotynų Amerikos gyventojų su išoriniu pasauliu pokalbių. 

       Gaunamos informacijos konkretizavimui ir gautų duomenų iššifravimo palengvinimui NSA reikia papildomos informacijos. Padidintą susidomėjimą kelia bevielio ryšio struktūra, yra pastovus poreikis informacijai apie interneto tiekėjus, mobiliųjų telefonų ir jų operacinių sistemų modelius, kuriuos naudoja šalies civilinė ir karinė vadovybė. Užklausiami duomenys apie palydovinio ryšio infrastruktūrą, įskaitant apie sistemas, kurios naudojamos plačiajuosčio interneto prieigai, telefoniniam ryšiui, duomenų perdavimui korporacijų tinkluose ir t.t.  

       Brazilijos Ryšių ministras Paulas Bernardas pareiškė, kad jo šalies vyriausybė pareikalaus Jungtinių valstijų pasiaiškinti dėl šnipinėjimo internete ir apie vaidmenį, kurį tame vaidina Šiaurės Amerikos kompanijos. Bernardas pasakė, kad „Google“ ir kitos stambios kompanijos vartotojams turi pateikti ataskaitą ne tik Brazilijoje, bet ir kitose valstybėse apie tai, kokios rūšies santykiai slepiami jų simbiozėje su JAV saugumo institucijomis: „Tai, apie ką tapo žinoma dėka spaudos, prieš mus iškelia didžiulę problemą: privataus gyvenimo apsauga, kurią mums garantuojama Brazilijos Konstitucija, nevykdoma“.

       Brazilijos vadovybės nerimą galima suprasti. JAV specialiųjų tarnybų padidintas susidomėjimas Brazilijos pareigūnais, jos vidaus ir užsienio politika pradėjo matytis Dž.Bušo jaunesniojo prezidentavimo laikotarpiu. „Pietų Amerikos milžinė“ buvo priimama (ir dabar priimama), kaip pagrindinė JAV ir Vakarų pusrutulio geopolitinė konkurentė, kaip „populistinių režimų“ ir Kubos lojali partnerė. Atitinkamas instrukcijas dėl „patikimos informacijos gavimo užtikrinimo“ gaudavo JAV ambasada Brazilijoje. Dėl metodų nelabai jaudinosi operatyviniai darbuotojai, kurie brazilus rengė pačių Jungtinių Valstijų teritorijoje. Pirmosios skylės JAV specialiųjų tarnybų „Brazilijos linijos“ darbe buvo pastebėtos dar 1999-2004 metais, kai Brazilijos ambasadoriumi JAV buvo Rubensas Barbosas. Buvo klausomi įvairių Brazilijos atstovybių telefonai, diplomatų, karo atašė ir pagalbinio personalo darbuotojų mobilūs telefonai. Buvo pastebėti Brazilijos diplomatinių valizų atidarymo atvejai. Pagal Brazilijos kompetentingų institucijų nuomonę, FTB ir CŽV medžiojo kriptografines sistemas. Protestai dėl pasiklausymo ir valizų atidarymo buvo siunčiami į Valstybės departamentą, bet kokios nors aiškios reakcijos į juos gauta nebuvo.      

       Panamoje Revoliucinės demokratų partijos vadovybė pateikė paklausimą JAV valstybės sekretoriaus Džonui Keriui su reikalavimu paaiškinti, kaip naudojama Panamos saugumo institucijoms perduota JAV aparatūra pasiklausymui, interneto kontrolei, tekstinių pranešimų apsikeitimui. Tokio pobūdžio operacijų Panamoje suaktyvėjimą vietos analitikai susieja su būsimais rinkimais 2014 metų gegužės mėnesį ir Martinelio vyriausybės siekimą sukompromituoti opoziciją, pasinaudojant „purvina“ informacija. Tačiau egzistuoja ir kitos ypač slaptos įrangos perdavimo versijos: tai daroma vystant PRISM atramos punktus Vakarų pusrutulyje.  

       Kita skandalinga istorija tapo žiniasklaidos Argentinoje nuosavybe. Paaiškėjo, kad Nacionalinės žandarmerijos kompiuterinė duomenų bazė buvo JAV ambasados Buenos Airėse darbuotojų kontrolliuojama. 2005 metais su šalies Vidaus reikalų ministerijos žinia iš „Microsoft“ korporacijos buvo įsigyta programinė įranga „Proyecto X 4.1“, kuri naudojama „socialinių aktyvistų, politinių ir profsąjungų veikėjų“ duomenų sistematizavimui. Pagal kontraktą, kuris su korporacija sudarytas, Argentinos specialistai neturėjo teisės daryti pakeitimų programoje, koreguoti jos parametrų. Šį „atnaujinimo“ darbą turėjo atlikti specialiai įgaliotos JAV ambasados, tai yra CŽV darbuotojai. Yra pagrindo manyti, kad CŽV rezidentūra naudojosi kontaktais Nacionalinės žandarmerijos kompiuteriniame techniniame padalinyje, siekdama gauti informaciją apie programinę įrangą kitose šalies jėgos padaliniuose ir palengvinti informacijos paėmimą, panaudojant PRISM.

        JAV susidomėjimas Lotynų Amerikos gyventojų pasiklausymu dabar aktyviai svarstomas regioninėse žiniasklaidos priemonėse. Gaceta Mercantil.com portale birželio 6 d. buvo paskelbtas interviu su Enočiu Agiaru (Henoch Aguiar), Argentinos buvusiu  ryšių ministru, kuriame jis papasakojo, kaip jį bandė įtraukti į darbą JAV interesams. Susitikti su amerikiečiu Agiaras sutiko prašant Argentinos verslininkui, kuris palaiko glaudžius verslo ryšius su partneriais iš JAV. Pietų restorane su „rekomenduotu“ amerikiečiu metu tas netikėtai save pristatė, kaip CŽV aukštas pareigas užimantį pareigūną. Be ilgų ceremonijų jis pasiūlė Agiarui padėti jam (iš ministerijos pozicijų) organizuoti telefoninių tinklų Argentinos teritorijoje pasiklausymą, bet gavo neigiamą atsakymą ir skubiai paliko susitikimo vietą.

       Optinis kabelis Venesuela – Kuba, einantis Karibų jūros dugnu, pradėjo veikti 2013 metais. Jis padidino Venesuelos komunikacines galimybes kelis tūkstančių kartų. Kubiečiai prisijungimą prie kabelio vertina, kaip smūgį JAV bandymams organizuoti salos komunikacinę blokadą. Techniniu požiūriu geriausias sprendimas būtų kabelio paklojimas tarp Floridos valstijos ir Kubos, bet JAV pozicija prieš Kubą tam kliudė. Dabar vienas iš svarbiausių uždavinių Kubos ir Venesuelos optinio kabelio operatoriams yra jo apsauga nuo JAV NSA „įsiveržimo“. Ryšio nepriklausomų kanalų veikimą regione Agentūra laiko, kaip grėsmę JAV interesams. JAV administracija Kubą priskiria valstybėms, „remiančioms terorizmą“. Tokia pozicija pateisina sankcijų prieš salą išsaugojimą ir plataus masto šnipinėjimo, ir kenkėjiškos veiklos prieš ją vykdymą.

       Ir pabaigai. Nieko daugiau išskyrus homerišką juoką nesukelia NSA ir Barako Obamos vadovybės tvirtinimai apie tai, kad JAV specialiosios tarnybos seka, bet neskaito elektroninių laiškų. Ir tai, nors JAV specialiosios tarnybos visame pasaulyje vykdo verbavimo darbus. Kompromituojančios medžiagos rinkimas – tokiam darbui reikalinga sąlyga. Be elektroninių laiškų skaitymo ir pasiklausymo duomenų analizavimo čia neapsieisi. Totalinio agentūros tinklo ir visuotinio elektroninio šnipinėjimo sistemos sukūrimas - JAV vadovybei tarpusavyje susiję uždaviniai.

       NSA ir kitų JAV specialiųjų tarnybų pasaulinių tinkų sukūrimas, kurie online režimu skanuoja žmonių bendruomenę, Snoudeną pažadino veikti: „Aš pasirengęs paaukoti viską, nes negaliu ramia sąžine JAV vyriausybei leisti pažeisti privatumą, interneto laisvę ir pagrindines žmonių laisves visame pasaulyje su šios didžiulės sekimo sistemos pagalba, kurią jie slaptai plėtoja“. 

Nil‘as Nikandrov‘as, 2013-06-24

Šaltinis: Fondsk

Susiję:

Totali kontrolė

Specialiosios tarnybos jus seka internete

CISPA įstatymas: nauja grėsmė interneto vartotojams iš JAV pusės

Sveiki atvykę į realybę

Teksase mokinei neleista lankyti pamokų dėl to, kad atsisakė nešioti RFID