Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


Amerikietiška svajonė. Nusikaltimas be bausmės (II)

           I dalis

       Stulbina tai, kad teroristinis aktas, kuris įvykdytas JAV 2001 metų rugsėjo 11 –ąją, neturi galutinės versijos, kuri sustatytų visus taškus ant i. Dar daugiau, administracijos paskirtos komisijos išvados nedavė prasmingo atsakymo net į akivaizdžius prieštaravimus, kurie yra tragedijos epizodų vyriausybės traktavime. Iki šiol 9/11 virš amerikiečių visuomenės kabo, kaip didelis klaustukas...

                                                                                            * * *

       Pagal oficialią versiją, 2001 metų rugsėjo 11 –osios teroristinis aktas – tai keturių savižudiškų atakų lėktuvais serija, už kurias atsakomybė tenka teroristinei organizacijai „al Qaeda“. Keturi komerciniai oro laineriai, skrydę į Kaliforniją iš Logano, Dalaso ir Niuarko aeruostų, skrydžio metu buvo užgrobti teroristų, po tam tikro išskridimo laiko, maždaug tuo pačiu metu. Kadangi lėktuvų maršrutas buvo apie 4200 km, kiekvenas iš jų turėjo maždaug 30-35 tūkst. litrų aviacinio benzino.

       Iš viso lėktuvų užgrobime dalyvavo 19 žmonių, susiskirstę į 4 grupes, kiekvienoje grupėje buvo mažiausiai vienas žmogus, turėjęs pradinį piloto mėgėjo skraidymo parengimą, tačiau neturėjęs patirties valdyti keleivinį oro lainerį.

       Du lainerius užgrobėjai nukreipė į Pasaulinio prekybos centro bokštus, buvusius Niujorko pietinėje Manheteno dalyje. Reisas 11 American Airlines 8:46 val. įsirėžė į bokšto PPC-1 (šiaurinį) maždaug 94-98 aukštų lygį. Reisas 175 United Airlines - 9:02 val. į bokšto PPC-2 (pietinį) maždaug 78-85 aukštų lygį.

       Dėl susidūrimo abu bokštai užsidegė ir po to sugriuvo, sukėlę rimtus aplinkinių pastatų sugriovimus. Trečias lėktuvas (reisas 77 American Airlines) buvo nukreiptas į Pentagono pastatą, kuris yra netoli nuo Vašingtono. Ketvirto oro lainerio (reisas 93 United Airlines) keleiviai ir komanda pabandė iš teroristų perimti lėktuvo valdymą, lėktuvas nukrito lauke prie Šenksvilio miesto, esančio Pensilvanijos valstijoje.

       Be 19 teroristų atakų metu žuvo 2974 žmonės, dar 24 dingo be žinios. Dauguma žuvusių buvo civiliai.

       Lėktuvų atakų metu sugriuvo trys PPC pastatai. Pietinis bokštas (PPC-2) sugriuvo po gaisro, kuris truko 56 minutes. Šiaurinis bokštas (PPC-1) sugriuvo dėl gaisro, kuris truko 102 minutes. Trečias pastatas – bokštas WTC 7, sugriuvo 18:16 val. dėl gaisro ir  sugadinimų, kurie buvo padaryti griunant pagrindiniams PPC bokštams.

       Po lėktuvų užgrobimo kai kurie keleiviai galėjo pasinaudoti palydoviniu lėktuvo telefonu, o taip pat savo mobiliais telefonais ir pranešti apie užgrobimą. Pagal jų pranešimus, teroristai naudojo šaltuosius ginklus (galbūt biurų peilius ir sulankstomus buitinius peilius), dėl to žuvo keletas orlaivių palydovų, mažiausiai vienas keleivis ir mažiausiai vienas pilotas. Be to, teroristai reisuose 11 ir 175 naudojo dujų balionus (ašarines arba pipirines dujas). Trimis atvejais teroristai grasino susprogdinti lėktuvą, tačiau tyrimai parodė, kad labiausiai tikėtina, jog teroristai neturėjo sprogmenų.

       Pagal reiso 93 įrašų iššifravimą, lėktuvo komanda ir keleiviai pabandė susigrąžinti lėktuvo kontrolę po to, kai mobiliais telefonais sužinojo, kad kiti lėktuvai įsirėžė į PPC bokštus. Pagal oficialią versiją, pralaimėję kovą teroristai nukreipė lėktuvą į žemę, dėl to įvyko kritimas. Tikriausiai teroristų, užgrobusių šį reisą, tikslas buvo Kapitolijaus pastatas, kurį jie tarpusavyje vadino kodiniu žodžiu „teisės fakultetas“. Tačiau liudininkai sako, kad iš dangaus krito ugninis fakelas, o lėktuvo liekanos išsimėtė 8 km nuotoliu, ko negali būti jam susidūrus su žeme. Lėktuvas buvo sunaikintas ore, tačiau pagal pokalbių įrašus mobiliais telefonais nėra pagrindo manymui, kad jį susprogdino teroristai. Dėl reiso 93 žuties egzistuoja daugybė įvairių versijų, tačiau visi sutinka su tuo, kad oficiali versija yra toli nuo realybės.

       Šie įvykiai visoje JAV teritorijoje sukėlė plataus masto informacinį chaosą. Visi komerciniai skrydžiai buvo atšaukti, lėktuvų leidimasis JAV teritorijoje uždraustas (išskyrus vidaus reisus, kurie buvo jau ore). Lėktuvai, atskrydę į JAV iš kitų valstybių, buvo nukreipti atgal į išskridimo aeruostus arba nukreipiami į Kanados ir Meksikos aeruostus. Virš didelių JAV miestų buvo organizuotas oro pajėgų ir Nacionalinės gvardijos naikintuvų patruliavimas. Ateidavo pranešimai apie kitas teroristines atakas, kurios vėliau pasirodė klaidingomis.

       Į aukštos parengties padėtį buvo pervesta avarinio pavojaus įspėjimo sistema (EAS), tačiau ji taip ir nebuvo panaudota. Pirmą kartą per visą istoriją visi civiliniai skraidantys aparatai buvo nusodinti JAV ir Kanados teritorijose, išskyrus tuos, kurie priklausė policijai arba vykdė medicininius skrydžius; tai turėjo įtakos tūkstančiams keleivių visame pasaulyje. Visi tarptautiniai reisai, atvykę į JAV, buvo atšaukti arba nukreipti į kitas valstybes, tokias kaip Kanada.

       Buvo įvykdyti vyriausybės veiklos ypatingose situacijose planai, o taip pat nacionalinių lyderių evakuacijos planai. Tačiau tik 2002 metų vasario mėnesį Kongresas pripažino, kad vyriausybės veikla nenutruko.

       Žuvo 1366 žmonių, kurie buvo Pasaulio prekybos centro šiaurinio bokšto viršutiniuose aukštuose, daugelis iš jų žuvo susidurus lėktuvui su bokštu, o likusieji dėl gaisro ir pastato sugriuvimo. Pietiniame bokšte, viršutiniuose aukštuose žuvo mažiausiai 600 žmonių. Tik apie 18 žmonių galėjo išeiti iš pataikymo į pietinį bokštą zonos ir išsigelbėti. Mažiausiai 200 žmonių iš tų, kurie pateko į spąstus viršutiniuose bokšto aukštuose, nušoko žemyn, verčiau priimdami tokią mirtį negu mirtį nuo ugnies. Jų kritimą stebėjo daug liudininkų. Kai kurie bandė patekti ant bokšto stogo, tikėdamiesi, kad juos evakuos sraigtasparniai, tačiau evakuacija neįvyko, kadangi durys ant stogo buvo uždarytos, o gaisrų dūmai ir karštis neleido panaudoti sraigtasparnių.

       Žuvo Niujorko gaisrų departamento 341 gaisrininkas ir 2 gydytojai, 60 policininkų ir 8 „greitos pagalbos“ darbuotojai.

       Kai tik apie rugsėjo 11 –osios teroristines atakas pradėjo informuoti žiniasklaida, atsirado daugybė spekuliacijų apie tai, kad už atakų stovi Osama bin Ladenas.

Praėjus kelioms valandoms po atakų, FTB įvardino įtariamų teroristų (o taip pat daugybę kitų detalių, įskaitant datas, gimimo ir gyvenamąsias vietas, bankų sąskaitų numerius ir t.t. ) vardus. „Paslaptingu būdu“ grupės vadeivos Mohamedo Atos, kuris buvo sulaikytas aeruoste ir neįsėdo į 11 American Airlines reisą, bagaže buvo dokumentai, atskleidžiantys visų 19 teroristų tapatybes, o taip pat svarbias įvykių detales.

       2002 metais JAV vyriausybė ir Kongresas sukūrė „Nacionalinę komisiją dėl teroristinių atakų Jungtinėse Valstijose, įvykdytų 2001 metais rugsėjo 11 –ąją“, taip pat žinomą, kaip „Komisija 9/11“. 2004 metų liepos 22 d. komisija išleido savo ataskaitą, kurioje pateikė išvadą, kad teroristines atakas sugalvojo ir įvykdė „al Qaedos“ nariai. Ataskaitoje nurodoma, kad „9/11 organizatoriai išleido nuo 400 000 iki 600 000 dolerių šios operacijos planavimui ir vykdymui, tačiau šių lėšų kilmė lieka nežinoma“. Tik antraeilės figūros buvo apklaustos ir nuteistos šioje byloje, prieš Osamą bin Ladeną nebuvo iškelti formalūs kaltinimai.

       Bin Ladenas iš pradžių paneigė savo dalyvavimą įvykiuose. 2001 metų rugsėjo 16 d. Kataro televizijos „Al Jazeera“ kanalo transliacijoje jis pareiškė, kad nėra susijęs su atakomis: „Aš pabrėžiu, kad aš nevykdžiau šio akto, kuris, kaip atrodo, buvo vykdomas atskirų asmenų, turinčių savus motyvus“. Ši kalba buvo transliuojama visoje JAV teritorijoje, o taip pat visame pasaulyje.

       2001 metų rugsėjo 28 d. bin Ladenas interviu Pakistano laikraščiui „Ummat“ vėl pareiškė, kad jis nesusijęs su nusikaltimu.

       2001 metų lapkričio mėnesį JAV okupacinės jėgos Afganistane, sugriautame name Dželalabade „atrado“ vaizdo įrašą, kuriame bin Ladenas kalbasi su Haledu Al –Harbiu. Šiame vaizdo įraše bin Ladenas patvirtina, kad apie atakas žinojo iš anksto. Vaizdo įrašas buvo plačiai transliuojamas, pradedant nuo 2001 metų gruodžio 13 d.

       2001 metų gruodžio 27 d. bin Ladenas paviešino dar vieną vaizdo įrašą. Šiame įraše jis pareiškė: „Terorizmas prieš Ameriką nusipelno aukšto įvertinimo todėl, kad tai yra atsakymas į neteisingumą, nukeiptas tam, kad priversti Ameriką nutraukti Izraelio, žudantį mūsų žmones, palaikymą“. Bin Ladenas taip pat trumpai užsiminė apie savo atsakomybę už rugsėjo 11 –osios atakas.

       Prieš 2004 metų JAV prezidento rinkimus kitame vaizdo įraše Osama bin Ladenas viešai patvirtino apie „al Qaedos“ dalyvavimą 2001 metų teroristinių atakų organizavime ir pareiškė, kad su tai yra tiesiogiai susijęs. Atakos, pasakė jis, buvo įvykdytos, „todėl, kad mes laisva tauta, kuri nepriima neteisingumo, ir mes norime sugrąžinti laisvę mūsų tautai“.

       Reikia pažymėti, kad šie vaizdo įrašai yra to laikotarpio, kai plačiai paplito įtarimai dėl jų klastotės, esant pakankamai įtikinamiems įrodymams, kad įrašai yra padirbti.

                                                                                              * * *

      Oficialia versija nuo pat pradžių buvo suabejota pačiose Jungtinėse Valstijose. Daugelis nepriklausomų grupių ir atskiri tyrėjai dalyvavo bylos tyrime. Tarp jų ir aukštos klasės specialistai. 2005 metais, po kruopštaus darbo, tyrėjų grupė, kuriai vadovavo Piteris Filipsasir Džesika Frioland paskelbė ataskaitą „Neatsakyti klausimai“, žingsnis po žingsnio demaskuojančią oficialią versiją. Šio dokumento pratarmėje yra tokia frazė: „Mes stovime ties riba, kurią peržengę atskleisime didžiulį blogį mūsų pačių vadovybėje, ir galbūt, kai kurių kitų valstybių vadovybėje. Mes turime peržengti šią ribą ir turėti drąsos pareikalauti atsakyti į klausimus, kurie susiję su Amerikos tragedija. Jeigu mes negalėsime drąsiai pažvelgti į šias tamsias ir baisias galvas, kaip mes mūsų vaikams galėsime garantuoti prideramą ateitį?... Vyriausybė daug kartų buvo perspėta apie rengiamą ataką, tačiau nieko nedarė jos sutrukdymui ir leido jai įvykti. Tačiau faktai kalba apie dar labiau bauginančią situaciją – atakos buvo organizuotos žmonių iš mūsų vyriausybės“.

       Po to žingsnis po žingsnio komisija išvardina neatitikimus, atsakymai į kuriuos iki šiol lieka po paslapties skraiste. Atkreipkime dėmesį į pačius garsiausius neatitikimus, kurie prieštarauja oficialiai versijai. Tarp jų ekspertai nurodo į neįtikėtiną bokštų sugriuvimą „dėl lėktuvų atakų ir gaisro“.

       Kaip parodė ekspertų išvados, bokštų plieninės nešančios konstrukcijos negalėjo išsilydyti dėl lokalių gaisrų, nes degančio aviacinio benzino temperatūra yra nepakankama tokio efekto sukėlimui. Net jeigu dėl nežinomų priežasčių tai būtų įvykę, sugriuvimas būtų neįmanomas dėl to, kad gaisrai šiauriniame ir pietiniame bokštuose apėmė tik viršutinius aukštus, o pagrindinė pastato dalis buvo nepaliesta. Tačiau jie sugriuvo iki pagrindų. Pastatai virto nesvyruodami ir negriudami į šonus, o tai rodo apie kontroliuojamos griovimo technologijos taikymą, panaudojant sprogmenis.

       Toliau. Jeigu taranai ir gaisrai pirmuose bokštuose galėjo būti nors kažkokia oficialios versijos priedanga, tai bokšto 7 sugriuvimas po kelių valandų į ją netelpa. Ekpertams bokštas 7 buvo akivaizdžiu oficialios versijos netikslumo pavyzdžiu. Jo netaranavo lėktuvai ir jis praktiškai nedegė.

       Federalinė nepaprastų situacijų agentūra (FEMA) savo tyrimo eigoje pareiškė, kad „nuolaužos nuo anksčiau sugriuvusių „dvynių“ padarė pastatui „struktūrinės žalos“ ir keliuose aukštuose prasidėjo gaisrai. Ten stovėjo dyzeliniai generatoriai elektros tiekimui tuo atveju, jeigu atsijungtų centrinis elektros tiekimas. „Dyzelių degalai buvo keliami iš rūsio į viršų su slėgiu. Nuolaužos pramušė slėginius vamzdžius ir tokiu būdu atsirado ugnies šaltinis. Dėl to ugnis suminkštino pastato nešančias konstrukcijas ir jis sugriuvo“.

       Paaiškinimai būtų įtikinami, jeigu atiktų tikrovę. Nuotraukos ir vaizdo įrašai neužfiksavo rimto pastato gaisro, o tie nedideli gaisro židiniai, kurie iš tiesų kilo, niekaip negali išlydyti didelio stiprumo plieno konstrukcijų. Labai rimtų priežasčių abejoti šia versija atsirado dėl to, kad po to, kai pastatas griuvo, visos plieninės konstrukcijos katastrofos vietoje buvo supjaustytos, surinktos ir išvežtos išlydymui į vieną pietų valstybę. Ekspertai prarado pagrindinį tyrimo objektą – metalą, kuris tariamai išsilydė. Profesorius Frederikas Moureris, Mičigano universiteto priešgaisrinės inžinerijos ekspertas pareiškė: „Aš esu pasibaisėjęs dėl šio skubėjimo, dėl kurio potencialiai svarbūs daiktiniai įrodymai buvo išvežti ir išlydyti“. FEMA ekspertai interviu taip pat skundėsi, kad jų neleido į katastrofos vietą, trukdė apklausti liudininkus ir nepateikė įrašų telefoninių pokalbių žmonių, kurie buvo pastate 7.

       Atsižvelgiant į tai, kad pasaulio praktikoje tokių pastatų iš plieno konstrukcijų gaisrai niekada nesukėlė karkaso griučių, ekspertai pareiškė, kad jeigu iš tiesų tai nutiko pastatui 7, tai visa turima medžiaga, tame tarpe ir liudininkų parodymai, turi būti skubiai ištirti, kad panašus dalykas daugiau nebepasikartotų. Tačiau šį pareiškimą administracija ignoravo ir medžiagos, kuri susijusi su pastatu 7, likimas yra nežinomas.

       Skirtingai nuo FEMA ekspertų, draudimo kompanijos "Alliance Group" atstovai turėjo priėjimą prie visos informacijos ir atliko savo analizę. Ši analizė iki šiol yra konfidenciali, tačiau "Alliance Group" atsisakė išmokėti draudimą dėl „draudiminio sukčiavimo“ priežasties. Kilus skandalui ji neatskleidė savo informacijos, tačiau pasirėmė vyriausybės komisijos išvada: „... dvi vyriausybinės komisijos detaliai ištyrė 9/11 incidentą. Jų darbo rezultatas neturi duomenų, patvirtinančių pagrindą draudimo išmokėjimui“. Tyrėjai kalba apie tai, kad draudikų pozicija buvo tvirta dėl to, kad pastato 7 griuvimas demonstravo  akivaizdžią kontroliuojamo sugriovimo technologiją, panaudojant sprogmenis, ir tai nesunkiai galima įrodyti bylinėjimosi atveju.

Amerikos ugniagesių asociacija atliko savo pastatų griūties tyrimą ir padarė išvadą apie kontroliuojamą sugriovimą. Dokumentacija nusiųsta tyrimo komisijai, jos likimas nežinomas.

       Apie pastato 7 sugriuvimą egzistuoja kelios versijos. Bet kuriuo atveju šiame pastate buvo CŽV, FTB, Pentagono, „Enron Corporation“ biurai, kurių atžvilgiu buvo atliekami garsūs tyrimai, saugumo tarnybos, kurios greičiausiai buvo susijusios su viso teroristinio akto parengimu ir vykdymu, ir juose galėjo likti daug įkalčių. Todėl paprasčiau buvo sugriauti visus pastatus, kaip tai visada daro nusikaltėliai, slėpdami pėdsakus. Tyrimas neatskleidė jokios informacijos apie pastato 7 savininkų planus jį nugriauti kontroliuojamų spogdinimų būdu. Tačiau, jeigu ji kažkas nugriovė, vadinasi, egzistuoja nematomi žmonės, užsiimantys teroru prieš savo tautą, ir vyriausybė juos dengia. Arba jiems vadovauja? Išėjusių į pensiją CŽV darbuotojų asociacija taip pat dėl teroristinio akto pateikė dosjė, kurioje nurodo, kad stambiausias po Lenglio CŽV Niujorko skyrius, įsikūręs 7 pastate, buvo susijęs su teroristiniu aktu ir, atitinkamai, buvo suinteresuotas pėdsakų sunaikinimu. Dosjė likimas nežinomas.

       Kyla klausimas, į kurį administracija neatsakė: jeigu vyriausybė nepajėgia paneigti versijos apie trijų didžiulių pastatų su juose buvusiais žmonėmis kontroliuojamą sugriovimą, tai kokios struktūros tai galėjo padaryti? Kiek žmonių reikėjo įtraukti, kad į šiuos gigantus pridėtų sprogmenų, kaip galima buvo įtraukti žmones į šitą velnio darbą ir kiek pinigų reikėjo apmokėjimui už šį darbą?

                                                                                          * * *

       Pentagono ataka. Pentagono ataka yra pats mistiškiausias viso teroristinio akto epizodas. Pagal oficialią versiją, reisas 77 iš Dalaso aeruosto išskrido 8.20 val. Los Andželo kryptimi. 8.50 val. teroristų buvo užgrobtas. Ir po pusvalandžio įsirėžė į Pentagoną. Iki to likus kelioms minutėms didžiulis Boeing 757 pradėjo leistis iš pusantro kilometro aukščio neįtikėtina spirale, darydamas 330 laipsnių posūkį, skrido žemame lygyje virš automobilių užkimštos autostrados ir tiksliai pataikė į neaukštą Pentagono pastatą, į pastato sparną, kuris buvo remontuojamas.

       Prieš kalbėdami apie atakos padarinius, tyrėjai klausia, kur buvo JAV PG (NORAD), sauganti Pentagono oro erdvę? Pagal informaciją NORAD sistema atseit negavo duomenų apie reisą 77 ir nematė jo artėjimo prie Pentagono. Tiesa, buvo kalbama, kad Indianapolio oro uosto dispečeris pranešė apie pradingusį 77 į Lenglio oro pajėgų bazę dar 9.08 val., tai yra likus pusvalandžiui iki atakos. Iš Lenglio lėktuvo 77 perėmimui buvo pasiųsti naikintuvai, tačiau jie kažkodėl nuskrido visiškai priešinga, negu lėktuvas buvo, kryptimi. Bazė tai nustatė ir įsakė pakeisti kursą, tačiau iš ataskaitos neaišku, ar tai buvo padaryta.

       Ir įdomiausia yra tai, kad tas dispečeris aptiko transportinį lėktuvą С-130, kuris tariamai pastoviai lydėjo lėktuvą 77 iki atakos taško. Tokį pat lėktuvą matė ir reiso 93 katastrofos metu Pensilvanijoje.

       Kita aplinkybė, kuri taip ir nebuvo tyrėjų atskleista, yra teroristo Hanio Hanjuro, atseit valdžiusio lėktuvą 77, sugebėjimas atlikti sudėtingiausią viražą, kuris pasibaigė tiksliu pataikymu į tikslą. Vasaros kursų charakteristikos, kur jis mokėsi skraidyti mažu, primityviu „Cessna“ lėktyvu, tokių sugebėjimų jam nepriskiria. Jis vos sugebėjo išlaikyti piloto mėgėjo egzaminus. Čia jis tariamai žemu skrydžiu praskrenda virš Pentagono vejos, neužkliudęs nei vieno žibinto ir medžio, ir įsirėžia į pastatą. Boeing‘o aukštis 13 metrų, svoris 100 tonų. Greitis – daugiau kaip 300 km per valandą. Degalų ne mažiau 20 tonų. Ir kažkodėl nuo tokio milžiniško daikto smūgio sienoje lieka 2-3 metrų skylė (po to sieną nugriovė gaisrininkai) ir sugriauta tik keletas pastato patalpų. Pats Boeing‘as arba jo liekanos mistiniu būdu išgaravo. Pradingo net važiuoklės, pagamintos iš aukšto legiravimo plieno ir, kaip taisyklė, liekančios bet kurioje katastrofoje.

       Kaip pripažįsta daugelis ekspertų, skylė labiau panaši į lėktuvo raketos „Hawk“ smūgį, kuri yra JAV armijos arsenale. Jos fragmentai buvo įžiūrimi pirmose įvykio vietos fotografijose.

       Klausimas, kuris neturi atsakymo: jeigu į Pentagoną pataikė ne reisas 77, tai kur pradingo tas lėktuvas su keleiviais? Į šį klausimą yra keletas atsakymų, tačiau pagrindinis yra tas, kad vyriausybė nepanorėjo atsakyti apie visas šio teroristinio akto aplinkybes.

       Tai, kad teroristai neturi lėktuvų raketų „Hawk“ – neginčijamas faktas. Tačiau jas turi JAV kariškiai. Jeigu jie į Pentagoną paleido „Hawk“, tai kyla klausimas, kokia slapta struktūra JAV armijoje leidžia iš arsenalo paimti lėktuvą raketą, paleisti į savo būstinę ir po to sunaikinti visus nusikaltimo pėdsakus? Juk paprasčiausias šios markės ginklo buvimo arsenale patikrinimas galėjo tapti rimčiausiu nusikaltimo atskleidimu. Tačiau tokio patikrinimo nebuvo, o galiausiai keletas armijos aukštų karininkų iš prezidento Bušo gavo paaukštinimus ir tapo generolais.   

       Dar paslaptingesnė ta aplinkybė, kai palaipsniui pradėjo aiškėti tai: iš 19 vyriausybės nurodytų mirtininkų, kurie tariamai užgrobė lėktuvą, mažiausiai 6 pasirodė esantys gyvi ir gyvena užsienyje.

       Pavyzdžiui, Salemas Hazis gyvena Saudo Arabijoje ir nuo 1999 metų iš jos nebuvo išvykęs, Al Gamdis gyvena Tunise ir iš šios valstybės nebuvo išvykęs 10 mėnesių iki teroristinio akto. Iš jų interviu ėmė „Telegraf“ laikraščio korespondentas, ir abu buvo šokiruoti informacijos apie tai, kad jie žuvo Pensilvanijoje. Al Šehris atakos metu buvo Maroke. Grupės vadovo Mohamedo Atos, kurį vyriausybė pristato, kaip giliai tikintį musulmoną, patikrinimas parodė, kad jis gyveno Floridoje su prostitute, žaidė ruletę, girtuokliavo ir uostė kokainą. Taip pat įdomus ir klausimas apie aeruoste „atrastą“ jo bagažą: jame daug daiktų, kurie reikalingi kasdieniniame gyvenime ir visai jų nereikia savižudžiui.

       Kai pradėję įtarti, kad kažkas yra negerai, nepriklausomi tyrėjai panoro pamatyti užgrobtų lėktuvų keleivių sąrašus, jiems to neleido. Sąrašai pradingo. Ar juose išvis buvo šie teroristai? Ir net jeigu jie buvo, dauguma ekspertų sutinka, kad jie paprasčiausiai negalėjo valdyti lainerių ir tiksliai pataikyti į taikinius. Ne tik dėl žinių apie sudėtingiausių mašinų valdymą trūkumas, tačiau ir nesugebėjimas suprasti navigacijos, jiems neleido to padaryti. Tokia išvada pateikiamaAmerikos civilinių pilotų asociacijos dosjė, kuri buvo pateikta tyrimo komisijai. Dosjė likimas nežinomas.

       Ekspertai atkreipė dėmesį į tai, kad taranavimo momentu greta savižudžių buvo dar vienas lėktuvas. Kai kuriais atvejais jis atpažintas, kaip С-130, kai kuriais atvejais vaizdo įrašas neleidžia nustatyti tipo, tačiau lėktuvas buvo. Iš to daroma išvada, kad iš lydinčio lėktuvo distanciškai buvo valdomas laineris. Distancinio valdymo sistema DOPRA buvo sukurta dar 9 –ojo dešimtmečio viduryje, kai keleivinių oro lainerių užgrobimas tapo teroristų metodu. Kaip taisyklė, sistemos įranga statoma aeruoste ir leidžia, nepriklausomai nuo įgulos veiksmų, valdyti maršrutą ir lainerio nusileidimą. Šiandien tokios sistemos yra įprastas reikalas. Pavyzdžiui, nepilotuojamas tarybinis „Buran“ taip pat skrido ir leidosi distanciškai valdomas. O šiuo atveju daroma išvada, kad didelio tikslumo pataikymo sudėtingumas privertė nusikaltėlius aparatūrą priartinti prie vykdytojų ir ji buvo įrengta lydinčiame lėktuve.

       Iš lydinčio lėktuvo buvo vykdomas nukreipimas į bokštus, jis taip pat reisą 77 (kuris atseit pataikė į Pentagoną) nukreipė į vandenyną ir pasiuntė jį į vandenį.

       Reisą 93, kuris nukrito Pensilvanijoje, taip pat lydėjo С-130. Kokį vaidmenį šis lėktuvas vaidino lainerio žuvime, sunku numanyti. Neatmestina, kad sugedo distancinis valdymas ir laineris turėjo galimybę pasiekti žemę, ko jokiu būdu nebuvo galima leisti.

       Vyriausybė nebando paneigti šias versijas, o specialistai klausia: jeigu du laineriai distanciškai buvo nukreipti į bokštus, o du sunaikinti vyriausybės oro pajėgų, tai kas tie žmonės, kurie įvykdė tokį nusikaltimą, kiek jų ir kas juos valdo, ar ne pati vyriausybė?

       Tokio didelio masto nusikaltimo rengimas negalėjo būti vykdomas visiškai slaptai. Informacija apie tai, kad bokštai bus nugriauti, pradėjo sklisti tam tikruose sluoksniuose, kurie suskubo pasinaudoti galimybe praturtėti. Vienu iš didžiausiu laiminguoju tapo bokštų savininkas Laris Silverstainas, apdraudęs juos 4,5 mlrd. dolerių, likus visai nedaug iki teroristinio akto ir po dviejų metų gavęs draudimą. Jo biurai buvo laiku iškelti iš bokštų. Daug smulkesni verslininkai urmu supirkinėjo opcionus „put“ (vertybinio popieriaus įgijėjas gauna pelną nuo jų realizavimo, jeigu krenta jų kaina). Sandoriai buvo sudaromi anonimiškai. Buvo prekiaujama korporacijų, įsikūrusių bokštuose, akcijomis. Galiausiai tie, kas turėjo viešai neplatinamą informaciją, uždirbo 5 mln. dolerių.

       Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į visur esančios JAV žiniasklaidos veiklą. Ji buvo užkimšta naujausių įvykių reportažais, tačiau tikros koncentracijos į abejotinus arba prieštaringus momentus nebuvo. Nebuvo žurnalistinių tyrimų. Lyg kažkas nematomas patraukė už virvutės ir daug kalbanti žiniasklaida prikando liežuvį. CNN International vykdančioji direktorė ir generalinė menedžerė Rena Golden apie tai pasakė: „Jeigu kas tvirtina, kad JAV žiniasklaida neturi cenzūros, patikėkite jus kvailina“.

       Galiausiai, nepaisant prieštaravimų ir neatitikimų, JAV žiniasklaida visuomenei įteigė oficialią įvykių versiją.

       Tačiau tai yra tik šalutinis teroro akto efektas. Pagrindinį efektą gavo neviešos bendrijos, įsitaisiusios JAV administracijoje, specialiose tarnybose, armijoje ir bankų sluoksniuose. Prieš jas atsivėrė platus kelias į amerikietišką svajonę: pasakiškas praturtėjimas tautų kraujo sąskaita. Šiems sluoksniams vadovauja žmonės, kuriuos čia verta paminėti (pareigos pateiktos 2001 metų):

  • JAV prezidentas Džordžas Bušas jaunesnysis ir jo klanas,
  • JAV viceprezidentas Dikas Čeinis,
  • gynybos ministras Donaldas Ramsfeldas,
  • generalinis prokuroras Džonas Eškroftas,
  • FTB direktorius Tomas Pikfordas,
  • JAV CŽV direktorius Džordžas Tenetas ir daugelis kitų Amerikos valdančiosios klasės atstovų.

       Pačioje demokratiškiausioje pasaulio valstybėje šie žmonės ciniškai parengė ir įvykdė savo tautos genocido aktą ir visuomenės reakciją užgniaužė nutylėjimu ir nepaskelbta cenzūra. Jie nešioja demokratų kaukę, tačiau pagal esmę yra sąmokslininkai, dėl savo interesų pasirengę bet kokiems nusikaltimams.

       Teroristinis aktas 9/11, tai yra nusikaltimas be bausmės, jiems tapo pergale: jie atvėrė naują pasaulio plėšimų ir žudymų epochą.

 

Dmitrij‘us Sedov‘as, 2011-09-11

Šaltinis: Fondsk

 

Tęsinys:

Amerikietiška svajonė. Nusikaltimas be bausmės (III)

 

 

 

Susiję:

Dešimt metų nuo įvykio, kuris sukrėtė ir pakeitė pasaulį

„Geležinis oligarchijos įstatymas“ arba kas iš tiesų valdo Ameriką (I)

„Geležinis oligarchijos įstatymas“ arba kas iš tiesų valdo Ameriką (II)

Slaptos organizacijos

 

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas