Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


Amerikietiška svajonė. Nusikaltimas be bausmės (III)

http://www.enduringamerica.com/           Dalis I             

           Dalis II             

       JAV, Anglijos ir Izraelio slaptoms draugijoms 9/11 operacija buvo sėkminga. Rugsėjo 11-osios teroristinio akto rezultatas - sukurtos visos reikalingos prielaidos galutiniam pokarinės sistemos pusiausvyros likučių sunaikinimui ir NATO išėjimui iš savo atsakomybės ribų į pasaulines erdves. Vienas iš svarbiausių 9/11 efektų buvo tas, kad pasaulinės isterijos fone, kaltųjų nubaudimas net nebuvo pateikiamas į JTO Saugumo tarybai. Naujas NATO ir prie šios organizacijos prisijungusių savanorių „kryžiuočių žygis“ vyko be JTO mandato, tačiau pritarus daugeliui vyriausybių, lyg pamiršusių prie ko priveda atsisakymas nuo tarptautinės teisės normų. Ir nors Džordžiui Bušui jaunesniajam pagal visus rodiklius toli iki Romos popiežiaus Urbono II, kuris siuntė pirmąjį kryžiaus žygį į Palestiną, jo karingumas ir agresyvumas priminė aistringas popiežiaus enciklikas.

       Dabar jau garsioje kalboje prieš JAV Kongresą, JAV prezidentas Bušas kalbėjo geriausiomis Gebelso tradicijomis, pliekdamas „pasaulio blogį“ ir grasindamas jam visomis galimomis bausmėmis. Jo kalba buvo pilna tokių frazių, kaip „...mes visam pasauliui parodysime, kad mūsų šalis garbingai praeis visus išbandymus..., ... tai bailus laisvės užpuolimas..., ... JAV suras ir nubaus kaltininkus“ ir t.t. Galiausiai jo kalboje nuskambėjo pagrindinė frazė: „Kas ne su mumis, tas prieš mus!"

       Šia fraze formuluojamas naujas Amerikos valdančiosios klasės supratimas apie pasaulio jėgų santykį: vis tie, kurie pakils į kovą su teroru, bus jų pusėje, visi tie, kas susilaikys, automatiškai bus priskirti priešams. Iš pradžių tai buvo priimta, kaip retorika, tačiau greitai anglosaksai pradėjo didžiulę kampaniją „pasaulinio terorizmo“ įvaizdžio sukūrimui ir kovai prieš jį visų norinčių verbavimą į karių gretas.

       Kodėl būtent „pasaulio terorizmas“ padarytas scena ateities karinių spektaklių vykdymui?

       Toms JAV ir Didžiosios Britanijos jėgoms, kurios bando valdyti pasaulio situaciją, seniai tapo aišku, kad tolesnis plataus masto ginklų naudojimas prieš armijas ir tautas, šiuolaikiniuose karuose sukelia globalią katastrofą, civilizacijos ir gyvenamosios aplinkos žūtį, kad žmonija negalės išgyventi dar vieno pasaulinio karo, ypač su branduolinio ginklo taikymu. Todėl ir buvo sukurta „mažo intensyvumo konfliktų“ doktrina, kuriai terorizmas yra įrankis pretekstų lokaliems kariniams veiksmams sukūrimui. Šiuolaikinis pasaulio perdalijimas padidina tarptautinio terorizmo, kaip Vakarų bendruomenės politikos įrankio, vaidmenį. Tai daugeliui vyriausybių yra labai patogi priežastis karinio biudžeto didinimui arba visuomenės dėmesio nuo savo nesėkmių atitraukimui. 2001 metų rugsėjo 11 –osios teroristiniai aktai JAV yra ne kas kita, kaip stambaus masto provokacija, turinti tikslą pastatyti naują pasaulio tvarką, pereinant nuo demokratijos prie diktatūros pasauliniu mastu. Pilietinių teisių ribojimas pačiose JAV ir agresyvių karinių akcijų organizavimas užsienyje, turint kovos su „tarptautiniu terorizmu“ reikalingumo pretekstą, sukėlė prievartos, kaip įprastos visuotinės priemonės, kuri garantuoja supervalstybės interesus, į tarptautinę praktiką diegimą. Prievartos legalizavimas tapo vienu iš pagrindiniu 9/11 provokacijos rezultatu.

       Tik pirmąjį mėnesį po teroristinių aktų JAV įvairiose Vakarų valstybėse apsaugai nuo tarptautinio terorizmo buvo priimti įstatymų aktai, kurie išplėtė specialiųjų tarnybų įgaliojimus ir teises kontroliuoti piliečių asmeninį gyvenimą ir apriboti jų pilietines laisves. Dirbtinai pradėta palaikyti baimės dėl „teroristų“ būsena, taip didinant visuomenės sąmonės valdymą.

       Provokacija 9/11 de facto sugriovė įprastą pasaulio tvarką. Dabar, norint pašalinti nepageidaujamą iš savo kelio, užtenka prikabinti „blogio valstybės“ arba „tarptautinio teroristo“ etiketę. Tūkstantmetė teisės istorija pakibo vakuume. Yra pagrindo manyti, kad taip vadinamos antiteroristinės kampanijos metu Vakarų specialiųjų tarnybų sukurtos teroristinės organizacijos padėties destabilizavimui įvairiuose pasaulio regionuose ne tik nebus likviduotos, o, atvirkščiai, gaus didelę paramą. Šiame kontekste yra įdomus Vašingtono elgesys augančių „al Qaedos“ metastazių Jemene atžvilgiu. Šios valstybės pietuose „al Qaeda“ legalizavosi, kaip valdančioji jėga, ir kontroliuoja dvi povincijas. Neramūs signalai į Baltuosius rūmus ateina nuolat, tačiau Vašingtonas neskuba imtis veiksmų. Vienintelis sprendimas, apie kurį jis paskelbė, - tai panaudojimas nepilotuojamų orlaivių prieš Jemeno teroristus. Galima pamanyti, kad nepilotuojamų orlavių panaudojimas prieš „al Qaedą“ prie Afganistano ir Pakistano sienos jiems atnešė sėkmę. Nieko, išskyrus sugadintus santykius su Pakistanu dėl didelio skaičiaus civilių gyventojų aukų po nepilotuojamų orlaivių smūgių, jie negavo.

       JAV ir Didžiosios Britanijos valdantiesiems sluoksniams„tarptautinis terorizmas“ reikalingas, kaip valdomas Frankeinšteinas, prieš kurį reikiamu momentu galima organizuoti pelningą karą, tuo pačiu „įsisavinant“ dar „neįsisavintas“ svetimas teritorijas. Tiesa, kuo pasibaigė Frankeinšteino kūrėjui ta istorija, jie prisiminti nemėgsta, juk žalio dolerio spindėjimas ne tik akina akis, tačiau ir bukina smegenis.

       Simptomiška, kad po teroristinių aktų Niujorke ir Vašingtone, JAV prezidento pasisakymuose nenuskambėjo tiesioginio palaikymo Rusijos pastangoms terorizmo sunaikinimui Šiaurės Kaukaze, o tik atsargiai išsakytas „supratimas“ Maskvos pozicijos atžvilgiu. Vakarų Europos lyderių ir pagrindinių politikų pareiškimuose vėl ir vėl skambėjo tezė apie Rusijos karinės jėgos panaudojimo „neproporcingumą“. Nebuvo imtasi jokių žingsnių dėl Ičkerijos atstovybių uždarymo ir organizacijų bei punktų, verbuojančių samdinius Čečėnijai, NATO valstybių teritorijose likvidavimo. Artimojo užsienio valstybėse, kurios orientuotos į Vakarus, nuskambėjo žodžiai apie tai, kad jos nepageidauja, jog jų teritorijose būtų patys žinomiausi čečėnų banditai, tačiau nebandė jų sulaikyti.

       Dešimt metų po Jungtinių Valstijų paskelbto „kryžiaus žygio“ prieš „pasaulinį terorizmą“ Rusija buvo priversta viena atremti vahabitų ekspansiją ir nešti žymius nuostolius. Jau kelintą kartą naujausioje istorijoje angosaksai begėdiškai ir veidmainiškai paliko ją vieną su bėda. Dar daugiau, terorizme, nukreiptame prieš Rusiją, jie pamatė jėgą, kurios jiems gali prireikti.

       „Kryžiaus žygio“ paskelbimas ir musulmonų pasaulio paskelbimas pasaulio terorizmo šaltiniu įvairiose valstybėse sukėlė ekstremistinių, fundamentalistinių organizacijų konsolidaciją. Kai kurios iš jų paskelbė apie teroristinio karo galimybę prieš tuos, kurie yra solidarūs su Vašingtonu. Anglosaksų slaptoms struktūroms panašūs pareiškimaiskamba, kaip stebuklinga muzika: civilizacijų susidūrimas – tai begalinių karų šaltinis, kurie atneša didžiules pajamas.

       Viso to pasekmė Rusijai gali būti intensyvus islamiškojo ekstremizmo plitimas posovietinėje Azijoje ir RF pietiniuose rajonuose, kuriuose yra musulmonų dauguma. Neatmestini nauji ginkluoti konfliktai netoli Rusijos Federacijos sienų ir separatistinių tendencijų dėl nacionalinių religinių priežasčių augimas pačioje Rusijoje.

       Paskutinių dešimtmečių teroristinės veiklos pasaulyje analizė leidžia išskirti šias šiuolaikinio terorizmo ypatybes:

       - formavimas pasaulinių ir regioninių vadovaujančių centrų, vykdančių operacijų parengimą ir sąveikos tarp atskirų grupių ir vykdytojų organizavimą;

       - teroristinių struktūrų tinklo pobūdis. Dabar dažnai jos neturi vertikalaus pavaldumo, o veikia savarankiškai;

       - įsiskverbimas į visuomenines ir valstybines struktūras; valdžios institucijose sukūrimas išsišakojusių tinklų ir bazių kovotojų parengimui, ginklų ir šaudmenų sandėlių, kompanijų, bankų, fondų, kurie naudojami vykdomų operacijų finansavimui;

       - narkotikų verslo ir ginklų prekybos platus panaudojimas finansinių lėšų papildymui;

       - perėjimo nuo atskirų teroristinių aktų prie plataus masto akcijų, įgaunančių diversinio teroristinio karo pobūdį, kurio metu plačiai taikomi informacinio psichologinio poveikio metodai, tame tarpe visuotinės baimės atmosferos sukūrimas, antivyriausybinių nuotaikų visuomenėje sukėlimas, tendencijos atsiradimas.

       Tačiau manyti, kad aglosakų „užkulisio“ statymas ant „pasaulio terorizmo“ tapo istoriniu laimėjimu, yra per anksti. Karinės operacijos prieš „teroristus“ Afganistane ir Irake rodo tai, kad šios politikos vidutinės trukmės ir ilgalaikės perspektyvos yra pražūtingos.

       Karo Afganistane rezultatas, be jokių abejonių, bus talibų sugrįžimas į valdžią. Po tarptautinių karių išėjimo iš šios valstybės pasikartos tas, kas istorijos eigoje kartojosi daugelį kartų. Iš Afganistano gilumos į Kabulą patrauks ginkluotos gentys, kurios niekada nepripažino Vakarų gyvenimo normų ir H.Karzajaus vyriausybę laiko išdavikiška. Vadovaus jiems talibai, kurie okupacijos laikotarpiu tik sutvirtino savo įtaką. Talibai buvo okupantų nuversti ir jų sugrįžimas bus negailestingas.

      Taip, daugelis perdaug praturtėjo Afganistano kare. Pakanka prisiminti „Halliburton“ kompaniją, susijusią su Diku Čeiniu, kuri armijai pardavinėjo benziną už 45 dolerius už barelį. Arba CŽV šarvuoto džipo sprogimo atvejį, iš kurio kartu su nužudytais CŽV darbuotojais išsimėte 200 kg gryniausio heroino. Daugelis, su kariniais veiksmais susijusių kompanijų, kastuvu sėmė pinigus. Heroino prekybos kelias kariškių ir CŽV buvo išvystytas iki neįtikėtinų dydžių, pačios įvairiausios JAV organizacijos nesigėdydamos vogė biudžeto pinigus, kurie buvo skirti vietos aborigenų „nuraminimui“. Šiandien šie „riebūs katinai“ jau kraunasi savo daiktus, JAV gauna priešišką valstybę –Afganistaną, kuriame vėl, kaip grybai, dygs teroristiniai tinklai. Tik skirtingai nuo „al Qaedos“, tai bus ne CŽV agentūros grupės, o tikri nesutaikomi JAV priešai. Talibai vėl įgis jėgas nekenčiamo jiems Pakistano režimo kenkimui, ir artimiausias JAV sąjungininkas Pietų Azijoje susvyruos.

       Ne geriau viskas amerikiečiams susiklostys ir Irake. Al Maliko marionetinė vyriausybė yra nepajėgi sustabdyti intervencijos sukelto karo tarp konfesijų ir genčių. O tai reiškia, kad ta teritorija, kurioje esant Sadamui Huseinui išvis nebuvo teroristų, vis labiau virs į teroro ir smurto židinį. Esant didelėms irakiečių diasporoms Europoje, to pasekmės neaplenks ir artimiausių JAV sąjungininkų.

       JAV neišsprendė islamo areale esančių dviejų valstybių, kurios turi daug senesnę istoriją ir kultūrą, negu amerikiečiai, vakarietizavimo uždavinio. Jų strateginį planą – paimti Iraną – galima laikyti žlugusiu. Nieko nelaimėjo ir Izraelis. Sprogimų griausmas Irake vargu ar džiugina izraeliečių klausą.

       Amerikiečių svajonė, kurią puoselėjo slaptos struktūros, - padaryti Ameriką stipresne ir tuo pačiu prisigrobti pinigų – įgyvendinta tik pusiau. Amerika netapo stripresne dėl karo prieš jos sukurtą „pasaulio terorizmą“. Jos ateitis yra tamsoje. Po metų kelių į jos duris vėl pasibels griaunanti mokumo krizė, ir ar galės ji vėl ką nors daugiau nei karas sugalvoti? Laikas parodys.

       Esant 10 metų nusikaltimo, kuris žinomas kaip 9/11, jubiliejui prisimenama sena išmintis: pasėjęs vėją pjaus audrą. Būtent tai galima pasakyti apie JAV slaptų struktūrų statymą ant terorizmo. Tikriausiai, baisiausia šioms struktūroms bus tada, kai kitas rugsėjo 11 –osios masto teroristinis aktas Amerikoje įvyks ne jų valia, o prieš jų valią – tikrų teroristų valia...

 

Dmitrij‘us Sedov‘as, 2011-09-11

Šaltinis: Fondsk

 

Sergejus Kurginianas, Istoriosofinė 2001 m. rugsėjo 11- osios teroristinių aktų Niujorke analizė

 

 

 

 

Susiję:

Dešimt metų nuo įvykio, kuris sukrėtė ir pakeitė pasaulį

„Geležinis oligarchijos įstatymas“ arba kas iš tiesų valdo Ameriką (I)

„Geležinis oligarchijos įstatymas“ arba kas iš tiesų valdo Ameriką (II)

Slaptos organizacijos

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas