Oras

Apklausa

Kuri santvarka patinka?

Dienos informacija (day.lt)


Meminis ginklas arba Vašingtono demokratizacijos šablonas

http://www.thejournal.ie/       Prie „pasaulinės“ protesto akcijos „už teisingus Rusijos rinkimus“, jos koordinacinių centrų suplanuotos gruodžio 10 dienai, pradėjo įjungti Europos valstybes  ir, žinoma, didžiausius JAV miestus. Bostone, iš kurio rašau šias eilutes, pastarosiomis dienomis Facebook‘o puslapyje „fair vote“ verda: „Ar mes turime ką nors Olandijoje?... Teks pačiai ten važiuoti“... „O jūs San Franciske?... Puiku! Nejaugi šimtą žmonių gali atvesti? Super!...“ Visos replikos, kaip reta, vieningos, ir visi jaunuoliai, kurie iš interneto susidaro vaizdą apie Rusiją, veržiasi įsijungti į „kovą prieš neteisingumą“.

        Šiomis dienomis ryžtingą ataką pradėjo kosmopolitinė opozicija, siekianti Rusiją sugrąžinti į 10 –ojo dešimtmečio epochą. Garsioji Gusinskio RTVi, pati galingiausia televizija rusų kalba Amerikoje, retrasliuojanti „Echo Moskvy“ ir rusofobijos ideologų iš Vašingtono isteblišmento propagandą, gruodžio 9 d. jau atraportavo apie savo pergalę. RTVi pastovus korespondentas JAV Kongrese Vladimiras Kara Murza jaunesnysis rodė reportažą iš Amerikos verslo instituto („American Enterprise institute“, stambiausias respublikonų strateginis centras) piršdamas nuomonę apie „Putino galo pradžią“. „Kaip geriausi JAV ekspertai mano, Putino epocha greitai pasibaigs“, - su šypsena pranešė televizijos naujienų vedėja. Vaizdelis išryškino susikaupusius Edriu Kačinso (Andrew Kuchins), Leono Arono, Anderso Aslundo veidus, kurie įvairiais būdais pranašavo „pabaigą diktatoriui“ ir publiką kodavo įkyria įtaiga: kiek gi galima kentėti „diktatorių“?

        Naujienos pačiu geriausiu laiku stambiu planu rodė „tūkstančių protestuotojų lyderių“ kalbančias galvas, pateikiančias savo ultimatyvią programą. Vienas iš tokių „lyderių“, toks Michailas Šnaideris iš „Solidarumo“, paviešino „protestuotojų“ programą: gruodžio 4 d. rinkimų rezultatų panaikinimas bei naujų „laisvų ir demokratinių“ rinkimų pravedimas kovo mėnesį, opozicijos partijų registravimas, politinių kalinių paleidimas, Centrinės rinkimų komisijos vadovo Vladimiro Čurovo atstatydinimas, „sukčių ir vagių partijos“ neprileidimas prie valdžios...

       „Liberali“ opozicija, kuri, neturėdama galingos Vašingtono finansinės, neturi jokių šansų reikšmingam dalyvavimui Rusijos politiniame gyvenime, atidengė savo kortas. Dabartinė isterija dėl Rusijos rinkimų į Dūmą – nusitaikymas, dirvos paruošimas, siekiant neleisti V.Putinui dalyvauti prezidento rinkimuose, pačių rinkimų sužlugdymas destabilizuojant politinę situaciją Rusijoje...

                                                                                        * * *

       Daugelis JAV laikraščių tą dieną atsidarė su pagrindiniais straipsniais, kuriuose Vladimiro Putino atsakymas poniai Klinton buvo įdėtas į antraštes, atvirai demonstruojančias nepasitenkinimą. Įtakinguose „Washington Post“ ir „New York Times“ nepasitenkinimas atrodė beveik vienodai: „Purinui į galvą atėjo, kad Hilary Klinton rusus pastūmėjo į protestus“. Tarsi kažkas nematomas mostelėjo dirigento lazdele ir orkestras užgrojo išmoktą melodiją.

       Gruodžio 8 d. susitikime su Visos Rusijos liaudies frontu V.Putinas, vertindamas situaciją Rusijoje po rinkimų, konstatavo, kad „vidaus politikos procesus bando įtakoti pagal užsakymą iš užsienio“ ir JAV Valstybės sekretorė jau davė „signalą“ tiems Rusijoje, kas turi šį signalą išgirsti. „Valstybė privalo apginti savo suverenitetą“, - pareiškė V.Putinas, pasiūlęs „pagalvoti apie atsakomybės sugriežtinimą tiems, kurie vykdo užsienio valstybės uždavinius“.

       Tas pats „New York Times“ neseniai įdėjo pokalbį su seneliu Džinu Šarpu, „spalvotų revoliucijų“ tėvu, ir po to papasakojo apie jo valstybinių perversmų posovietinėse šalyse metodus.

       „Spalvota revoliucija“ – ypatingas pasaulio geopolitinio perdalijimo atvejis, kuriame lemiantį vaidmenį vaidina perversmo iš išorės organizavimas, maskuojamas demokratiniu judėjimu. Garsus britų mokslininkas Džonatanas Mouetas savo pagrindinio darbo apie spalvotas revoliucijas pavadinime pagerbė amerikiečių vaidmenį jose: „Slaptas valstybės perversmas: Vašingtono demokratizacijos šablonas“. Pagal „Vašingtono šabloną“ perversmo provokacija turi būti skirta rinkimams, kai yra pasirengę „užsienio stebėtojai“ ir „exit poll“ (išėjusių po balsavimo apklausa), ištreniruotas „piktas“ jaunimas, kuris aprūpintas šiuolaikinėmis ryšio priemonėmis, realiuoju laiku veikia tinklaraščiai ir svetainės, kurios skirtos operacijos koregavimui, „spiečiaus“ mobilių pergrupavimų, galimas momentinis pačio nereikšmingiausio vietinio įvykio internacionalizavimas, įsijungiant veikiančioms pasaulinės žiniasklaidos priemonėms... „Vašingtono šablonas“ – tai suplanuotas ir iš užsienio finansuojamas teisėtų kitos valstybės institutų užpuolimas...

       Nuo šio „šablono“ reikia ne paprasčiausiai gintis – jį reikia tvirtai, be jokių kompromisų griauti!

       Panaudodamas graikų anarchistų su Molotovo kokteiliais vaizdus, „Fox News“ gąsdina Rusijoje dabar augančia protestų banga. Lygiai toks pat informacijos suklastojimas jau buvo Libijoje, dabar Sirijoje – reiškia į tokį scenarijų nori įrašyti ir Rusiją? Pagal šiuolaikinį politologijos žargoną tokios imitacijos vadinamos „kognityvinėmis politinėmis technologijomis“, „meminiu ginklu“. Vakaruose apie memą parašyta daug knygų, egzistuoja ištisos mokyklos. Reiškinio esmė – psichinis užkrėtimas specialiu būdu platinama „virusine“ informacija ir į atitinkamą terpę (tą patį socialinį tinklą) įmestų tokios informacijos vienetų („memų“) sugebėjimas suveikti pagal savarankiškos indukcijos principą, sukeliant tam tikrą nuotaiką – pyktį, entuziasmą, nuovargį ir t.t. JAV „kognityvinio užėmimo“ klausimams skiria didelį dėmesį, o informacinės politikos vadovas Barako Obamos administracijoje Kasas Sansteinas laikomas įsitikinusiu „kognityvistu“. Terminija nauja – idėjos senos.

       Amerikoje labai rimtai pagal kognityvinį kontekstą tiriamas Rusijos interneto segmentas, koreguojant potencialių draugų ir priešų psichines nuotaikas. Tas pats Kasas Sansteinas netgi parašė mokslinį darbą apie akivaizdaus ir slapto įsikišimo į socialinius tinklus reikalingumą, norint pasiekti „kognityvinį disonansą“. Ka yra tas „kognityvinis disonansas“, populiariai paaiškino politologas Valerijus Korovinas, paimdamas „Navalny projekto“ pavyzdį (1). Navalny savo auditorijai internete transliuoja paprastą formulę: „Vieningoji Rusija“ („Jedinaja Rosija“) – sukčių ir vagių partija“. Kai tas retransliuojama tūkstančiams socialinio tinklo naudotojų, tai žmogus, kuris nėra susijęs su politika, užėjęs į internetą, visą laiką susidurdamas su ta formule, komiksais, karikatūra su jos panaudojimu – ir pradeda įgyti įsitikinimą, kad taip mano visi. Vyksta pripratimas, atsiranda jausmas, kad tai yra akivaizdus dalykas, visiems žinomas. Tokio įsitikinimo pasekmės gali būti labai rimtos. Kai žmogus kasdien tūkstančiuose tinklaraščių mato tokius ir panašius į juos memus – tai jau tampa veiksniu, kuris turi įtakos valdžiai. Šio memo sukūrėjai mano, kad rinkimų rezultatų paskelbimas gyventojams, turi jiems sukelti „kognityvaus disonanso“ būklę, juk visi įsitikinę, visur matė, kad „Vieningoji Rusija – sukčių ir vagių partija“, tai dabar „visiems žinoma“, vadinasi ji negali tiek gauti... „Tas disonansas, - aiškina V.Korovinas, - ir turi pagal šio memo konstruktorių planus gyventojus išprovokuoti gatvės protestams. O toliau viskas pagal įprastą schemą, t.y. technikos reikalas...“

       Pastebėsime, kad „technika“ Rusijoje jau sukurta, Vakarams dosniai finansuojant „memų - teisių gynimo“ organizacijas. Valerijus Korovinas teisus, koordinuoja jas „specialiai apmokyti žmonės“, ir jie nebūtinai sėdi pačiame JAV Valstybės departamente, nors pagrindiniai „moderatoriai“ yra būtent ten. Socialiniai tinklai RF ir kitose posovietinėse valstybėse „eksteritoriškai angažuojami“. Rusų „tinklai“ tiesiog nuperkami (tomis pačiomis dovanomis).

       Nupirktų tinklų „protesto darbą“ iliustruoja, pavyzdžiui, svetainė „Tarptautiniai tinklai“ – jaunimo judėjimas už žmogaus teises (2), dirbantis ne tik už JAV, bet ir Europos Sąjungos pinigus. Šiame tinklalapyje galima gauti detalią informaciją apie šios memų – protesto akcijos „pasaulio geografiją“ kartu su instrukcija, kaip apsiginti nuo policijos ir nuorodą į Gario Kasparovo tinklalapį. Tinkluose galima susipainioti, tačiau galiausiai jie būtinai atves pas tuos pačius „Kitos Rusijos“ likučius ir visur esančius „memorialus“, besislepiančius po grėsmingais „strateginio valdymo“ ženklais arba nukreipiančius kur nors toliau – į būstinę Voroneže... Nestebina, kad būtent Voroneže, į kur per Mak – Artūro  fondą „Vašingtono komitetas“ nukreipia šimtus tūkstančių dolerių, ypač didelis rinkimų „klastojimo“ procentas. Provokacijų elementai, sąmokslas, operacijos „klaidinga vėliava“ priešininko diskreditavimui – „teisių gynėjų“ darbdavių, esančių JAV, specialiųjų operacijų rutina.

       Tinklalapis „Tarptautiniai tinklai“ informuoja, kad dėl „tinklų sąveikos ir pagalbos tinklo dalyviams suteikimo, suformuotos ir veikia struktūros, kurių uždavinys yra informacinė ir išteklių parama dalyviams ir visam tinklui“. Susidaro toks įspūdis, kad į žmogų panašaus tinklo dalyvių yra legionas, kad legiono uždaviniai ypač svarbūs. Viena iš teisių gynimo struktūrų, taip pat dosniai finansuojama amerikiečių, vadinasi „Komitetu prieš kankinimus“. Jo vadovas yra žinomas asmuo, vienoje iš pasaulio sostinių neseniai gavęs aukštą žmogaus teisių gynimo apdovanojimą. Ryšium su suplanuotais protestais dėl Rusijos rinkimų, „Rusijos pogrindžio“ tema bus aktualizuota. Kitas tinklo dalyvis ir taip pat amerikiečių dovanų gavėjas – „Kavkaz-uzel“ – aprašo Rusijos „kankinimų kamerų“ siaubus.

       Ir taip, „slapto valstybinio perversmo“ mašina paleista. Sudaužyti ją teks su atitinkamu tokiomis situacijomis ryžtingumu ir griežtumu.

                                                                                          * * *

       „Sunkiai įsivaizduojamo“ scenarijai seniai tapo Vakarų „demokratinių permainų“ praktika. Prie pačios „taikiausios opozicijos“, nesudaužiusios nė vienos vitrinos, kaip neseniai Gusinskio TV pasakojo dar viena „teisingumo gynėja“, tinkamu momentu pridės snaiperį, žudantį, pageidautina, vaiką arba paauglį (taip protestas įvyks pagal paspartintą scenarijų), - ir kraštutinis destabilizacijos variantas automatiškai „savarankiškai suveiks“.

       Straipsnyje neišvardinsiu neįtikėtino kiekio meminių NVO, ekspertų bendruomenių, „nepriklausomų“ leidinių, radijo stočių, religinių, teisių gynėjų ir nesuskaičiuojamų tinklų darinių, kurie dosniai finansuojami tik dėl to, kad, kaip sugeba, dirba Rusijos suvereniteto pakenkimui. 

       Jokių „kompromisų“ su tokia „opozicija“ negali būti! Net Džinas Šarpas sutinka, kad yra dalykai, dėl kurių tautos nedarys kompromisų, tačiau ir čia „spalvotų revoliucijų“ mokytojas mano, kad galima perengti pakaitalą, memo simuliakrą. Pagrindinė perversmų taisyklė – dalyviai turi būti įsitikinę, kad veikia savo valia. Imunitetą memų virusams suteikia įsitikinimai, ideologija, tikėjimas. Apie tai parašyti tomai, o mes ne viską žinome, kaip apsiginti leidžiant diskutuoti apie tai, apie ką diskutuoti nereikėtų, apie pagrindinius žmogaus ir visuomenės gyvenimo klausimus, ir pamirštame, kad manipuliatoriams pakeitimo įvykdymui „diskusija“ reikalinga, kaip oras...

Irina Lebedeva, 2011-12-10

Šaltinis: Fondsk

 

 

Susiję:

Rinkimai Rusijoje ir „chaoso“ eksportas iš JAV

„Balta juosta“ - užduotis pralieti kraują

Arabų pavasaris Europos rudenį

Kodėl milijardieriai apmoka akcijas prieš save?

Šiukšlių revoliucijos, kaip verslas

Kaip daromos revoliucijos

 

 

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys yra privatus ir nerodomas viešai.

Archyvas