Kovo mėnesį Barako Obamos susitikime su Libijos ministru pirmininku Ali Zeidanu Muhamedu, JAV prezidentas, kreipdamasis į Libijos žmones dvejų metų „demokratinės revoliucijos“ toje šalyje proga, pasakė simbolinę frazę: „Jūs nusipelnėte to, ką jūs padarėte“... O tuo metu nedideliame Kufros miestelyje Libijos pietuose vyko ginkluoti susirėmimai tarp tubų genties atstovų ir karinio būrio „Libijos skydas“, kurį sudaro tie, kurie nuvertė Muamarą Kadafį.

       Daugybė žurnalistų bandymų oficialia tvarka iš Ukrainos vyriausybės gauti 2013 metų vasario 24 d. Davose tarp Ukrainos ir „Shell“ bei „Nadra Yuzovsky“ kompanijų sudarytą Sutartį dėl produkcijos iš skalūnų dujų gavybos Juzovskio sklype iki šiol buvo nesėkmingi. Pasirodė, kad tekstas „įslaptintas“, kad nebūtų pakenkta deryboms, kurios vedamos su „Chevron“ kompanija dėl skalūnų dujų išgavimo Oleskos dujų plote. Nepaisant to, šiomis dienomis Sutarties tekstas nežinomais keliais pasirodė internete...  [1]

       Suteikite man galimybę valstybėje leisti pinigus ir man nerūpės, kas rašo jos įstatymus (Mejeris A.Rotšildas)

       Ne viskas auksas, kas blizga

       Kovo pabaigoje JAV televizijos kanalo CNN korespondentė Amber Lion padarė sensacingą pareiškimą apie tai, kad televizijos kanalo darbuotojams duoda nurodymus į eterį pateikti sufabrikuotas naujienas ir blokuoti informaciją, kurios paskelbimas JAV administracijai yra nepageidautinas. Pasak žurnalistės, amerikiečių žiniasklaida manipuliuoja naujienomis ir dabar „vyksta tas pats, kas buvo su Iraku“: demonizuojami Sirija ir Iranas, formuojama visuomeninė nuomonė karo palaikymui prieš tas valstybes...

       (Ką džiugaus rodo nuolat garbinamas BVP ir jo augimas pastaruoju metu? O gal, visgi, teisus p. Keynes J. M. teigdamas, kad,, ... nėra jokio sumanesnio ir patikimesnio būdo sugriauti visuomenės pamatus,  kaip tik nusmukdant pinigų vertę. Vykstant šiam procesui, visos ekonominių dėsnių užslėptos jėgos stoja į destrukcijos pusę“ ?)

       Profesoriaus Valentino Jurjevičiaus Katasonovo knygos „Kapitalizmas. „Pinigų civilizacijos“ istorija ir ideologija“ (1) pasirodymas teisėtai gali būti būti laikomas įvykiu jau vien dėl to, kad šis fundamentalus darbas, kurio apimtis daugiau kaip 1000 puslapių, tęsia Rusijos įžymaus mąstytojo L.A.Tichomirovo, tyriamojo darbo „Istorijos religiniai ir filosofiniai pagrindai“ autoriaus, kuris parašytas 1913-1918 m., didžiojo revoliucinio lūžio metu,  tradicijas. Tačiau jeigu L.A.Tichomirovas atskleidė pasaulio istorijos religinius pagrindus, tai V.J.Katasonovo knygoje į dvasinę kultūrą žiūrima, kaip į raktą šiuolaikinės civilizacijos prasmės supratimui, pirmiausia, jos žemiškos formos – ūkinio vystymosi. Tokie grynai ekonominiai reiškiniai, kaip finansai, pinigai, autoriaus analizuojami ne kaip turintys savarankišką vystymąsi, o kaip metafiziškai sąlygoti. Taip formuojasi vientisos pažiūros į žmonijos ūkio istoriją – pažiūros, kylančios iš istorijos supratimo, kaip žmonių dvasinio kūrybiškumo, kuris priklausomai nuo vyraujančių moralinių vertybių įsikūnija į vienas ar kitas materialines formas.

       Dauguma iš mūsų žino garsiąją Aukščiausiojo Teismo ir Teisėjų tarybos pirmininko Gintaro Kryževičiaus frazę: „N. Venckienė nėra pūlinys tik teisinėje sistemoje, tai yra pūlinys ir politinėje sistemoje – tai visos mūsų valstybės bėda...“ Pūlinys šiaip sau be priežasties nesusidaro. O jeigu atsirado, vadinasi, valstybės organizmas yra silpnas ir tam yra palankios sąlygos – politinės, teisinės, socialinės, švietimo ir kt. Tokios palankios sąlygos, kad „pūlinys“ įsitaisė ne bet kur, bet įstatymų leidybos institucijoje, prisiekęs gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus bei sąžiningai tarnauti demokratijai. Tik ar galima tikėti ta priesaika, jeigu prieš tai pademonstravo nepagarbą įstatymams, pareigūnams, savo kolegoms, savo institucijai, kurioje dirbo. Ar įmanoma, kad po viso to „pūlinys“ taps doru, sąžiningu ir įstatymų nepažeidžiančiu piliečiu, kuris garbingai prisiims atsakomybę už padarytus įstatymų pažeidimus ir stos prieš teismą, nesislapstydamas po imunitetais ar gydytojų išduotomis medicininėmis pažymomis. Žinoma, visi mes nuodėmingi ir bet kam gali pasitaikyti pažeisti įstatymus, ginant savo asmeninius interesus, bet skiriamės tuo, kad vieni sugebame garbingai prisiimti atsakomybę ir nesislapstome nuo jos, o kiti ne.

       Kovo antros dekados pusėje Venesuelos prezidento pareigas einantis Nikolas Maduras pranešė apie vyriausybinės komisijos formavimą siekiant nustatyti 58 metų Ugo Čaveso „nunuodijimo, tamsių jėgų įvykdyto agresijos prieš venesueliečius ir Lotynų Am

       Pastarosiomis dienomis žiniasklaidos hitu tapo įvykiai Kipro bankų sistemoje. Tačiau kažkodėl pagrindinis klausimas, kuris kyla daugeliui žurnalistų, yra tik apie tai, ką rengiasi daryti Rusijos oligarchai, kurie per pastaruosius du dešimtmečius Kipre sukūrė savo ofšorinį ūkį. Ieškoti naujų ofšorinių „uostų“? Susigrąžinti savo pinigus atgal į Rusiją? Likti Kipre ir prisitaikyti prie salos naujų gyvenimo sąlygų? Iš tikrųjų Rusijos oligarchų ir jų kapitalų likimai šioje istorijoje užima dešimtą vietą. Yra daug rimtesnių klausimų – tų, kurie susiję su pasaulio bankų sistemos, kuri jau seniai serga, ateitimi. O įvykiai Kipre sufleruoja, kad ji yra prie mirties... 

       Pasibaigė dešimties dienų atsisveikinimo su Čavesu ceremonija. Tai, kad Čaveso nebus, kad jis išeis iš šio gyvenimo, dar prieš keletą mėnesių sunku buvo įsivaizduoti. Jis puikiai sudalyvavo savo rinkimų kompanijoje, 2012 metų spalio 7 d.