Paskutinėmis dienomis galimo JAV defolto po 2011 metų rugpjūčio 2 d. tema tapo viena iš pagrindinių. Amerikiečių reitingų agentūrų reitingų karai prieš Graikiją, Italiją, Ispaniją, Portugaliją, o taip pat panikos išputimas dėl Italijos vertybinių popierių parodė, kad JAV vykdo rimtą bendros Europos valiutos silpninimo kampaniją, kai vyksta aktyvų iš euro perbėgimas į dolerį ir po to sekantis dolerio nuvertėjimas.

       Pavyzdžiui, reitingų agentūros sumažina JAV vertybinių popierių reitingus nuo A – iki BBB, palūkanų normos pašoka, JAV vyriausybės obligacijų (VO) kaina krenta, o kartu su ja automatiškai bankrutuoja stambūs jų turėtojai. Tačiau tos pačios agentūros iki paskutinio momento nesumažina kontinentinės Europos reitingus (pavyzdžiui, Vokietijos), kur bėga kapitalas. Europa lieka defliacijos gniaužtuose, su aukštais reitingais, bet su krentančia ekonomika. JAV tuo metu atgaivina savo ekonomiką VO ir dolerio devalvacija.

       Tarp labiausiai tikėtinų tokios politikos priežasčių – JAV žaidimas prieš Kiniją ir Rusiją, kaip stambiausias JAV iždo vertybinių popierių turėtojas...

       Eurui egzistuoja mažiausiai šeši galimo įvykių vystymosi variantai, doleriui – trys.

                                               Euras: šeši galimi scenarijai

                                                              1. Chaosas

       Chaosas – tai esamos situacijos pratęsimas, kai viskas išlieka nepasikeitę: Graikija apsimeta, kad ji turi pasiekimų konsoliduojant valstybės finansus, Europos Sąjunga jai perveda dalį lėšų iš pagalbos paketo, TVF prisideda prie „pagalbos“ Graikijai. Rezultatas – skolos auga, problema nesprendžiama, Vokietija ir Prancūzija susiduria su profsąjungų ir verslo opozicija. Rezultatas, pats mažiausias, bus Europos Sąjungos institutų krizė, kai valstybės donorės prisimins Lisabonos sutartis ir „pribręs“ atsisakymui palaikyti valstybes – paramos gavėjas.

                                            2. Pagalbos padvigubinimas

       Pagal „Die Welt“ duomenis Europos centriniame banke (ECB) vyksta diskusija apie geroką pagalbos „krizės‘ valstybėms padidinimą. Dabar siūloma 700 mlrd. eurų dydžio pagalba, bet jau girdimos kalbos apie šios sumos padidinimą iki 1,5 trln. Manoma, kad tai leis apsaugoti, pirmiausia, Italiją nuo skolos krizės išplitimo ir leis investuotojams suprasti, kad nėra tikslo spekuliuoti prieš šią valstybę. O 21% BVP skola jokia priežastis reitingų mažinimui arba panikai. Tačiau toks didžiulis pagalbos paketas atrodo neįtikėtinu: valstybių donorių rinkėjai ir taip piktinasi. Berlynas jau paskelbė apie savo atsisakymą dalyvauti pagalbos didinime. Bet ir pačios pagalbos didinimas tokia apimtimi reikš arba spausdinimo staklių įjungimą ir euro devalvavimą, arba kreipimąsi dėl pagalbos į Kiniją. Tačiau nei euro žlugimui, nei skolų vergovei pas Kiniją Europos Sąjunga dabar nepasirengusi. Europiečiams reikalingas euro devalvavimas iki 1,1 – 1,2 JAV dolerio, kad galėtų pagyvinti savo ekonomiką, tačiau pavadinti tai „žlugimu“ negalima. Greičiau – tai „kurso korekcija“.

                                                  3. Graikija refinansuoja skolas

       Jeigu Graikija neišmokės skolų, galimas nereguliuojamas bankrutavimas, kadangi įprastam bankrotui, kai valstybė tariasi su kreditoriais ir iš anksto nustato skolų restruktūrizavimo sąlygas, situacija yra perdaug nestabili. Mūsų nuomone, šiuo atveju pasekmės bankams bus labai dramatiškos ir sukels paniką ne tik Graikijos rinkoje. Kaip pareiškė Makroekonomikos ir konjunktūrinių tyrimų instituto vadovas Gustavas Hornas, „Graikijos bankrotas gali sukelti smarkų Europos ir Vokietijos ekonomikų kritimą“. Todėl visiškai įmanoma, kad kreditoriai sutiks restruktūrizuoti Graikijos skolas... jeigu tik susidoros su JAV, kurios pastatė ant Graikijos defolto, aktyvumu. Valstijoms jis reikalingas, kaip nuleistukas savam defoltui arba reitingų sumažinimui, kas pagal esmę ir reikš JAV defoltą be formalaus apie tai paskelbimo.

                                                     4. Dvi Europos valiutos

       SEB banko ekonomistas Hardas Pajūla mano, kad gali būti, jog ateityje vietoj bendros Europos valiutos euro bus dvi valiutos – viena Europos šiaurės valstybėms, kita – pietų. Jis pažymi, kad situacija Italijoje bloga ir priežasčių tam daug – pradedant nuo didelės valstybės skolos ir apverktinos bankų padėties ir baigiant vidaus politikos nestabilumu. Atsakydamas į klausimą, ar galės euro zona padėti Italijai, H.Pajūla sako – ne. „Italijos žlugimas būtų pačios euro zonos pabaiga“,- pabrėžė šis ekonomistas. Tačiau, kaip jau sakyta, panika Italijoje yra dirbtinė ir gali būti užgesinta ir be pinigų įliejimo.

                                                        5. Euro zona išyra

       Sugrąžinimas drachmos, peseto ir eskudo galėtų valstybių skolininkių eksporto pramonę padaryti labiau konkurencinga – jie devalvuos savo valiutą ir jų prekės užsienyje taps pigesnėmis. Tačiau kaina „pernelyg didelė“: savo valiutų sugrąžinimas sukels euro zonos iširimą. Tuo pačiu, Vokietija greičiausiai susigrąžins savo markę arba, kas labiau tikėtina, sukurs savo mažą valiutos sąjungą, į kurią įeis mokios valstybės – Vokietija, Prancūzija, Suomija, Austrija ir Olandija. Tai valstybėms donorėms turi ir pliusių, ir minusų: iš vienos pusės sumažės kreditų procentai, iš kitos – Vokietijos prekes užsienyje taps žymiai brangesnėmis, kadangi nauja valiuta žymiai pakils dolerio atžvilgiu. Kliūtimi tam gali tapti valstybių skolininkių pozicija, kurioms tai reikštų, pirmiausia, sugrįžimą į aukštas palūkanų normas kreditams ir aukštą infliaciją, antra, sunkumai išmokėti savo nuvertėjusiais pinigais skolas padarytas eurais.

                                 6. NEP (nauja ekonominė politika) euro zonai

       Vienas iš galimų dabartinės krizės įveikimo variantų gali atvesti ne tiek į visišką nacionalinių valiutų sugrąžinimą valstybėse skolininkėse, kiek į lygiagretų nacionalinės valiutos ir euro egzistavimą. Tokiu atveju visi vidaus mokėjimai bus pervesti į atstatytą nacionalinę valiutą, o visi išoriniai mokėjimai bus atliekami eurais. Dėl labai stipriai devalvuotų nacionalinių valiutų euro atžvilgiu bus sudaryta galimybė pagyvinti vidaus ekonomiką ir palaipsniui išmokėti skolas. Ir čia euras vaidins „auksinio červonso“, buvusio TSRS Naujos ekonominės politikos metu,  vaidmenį. Tačiau tada euro stabilumą privalės užtikrinti valstybės donorės, ir mažiausiai kas turės įvykti, tai valstybių skolininkių valstybės skolų dydžio konservacija nedidinant procentų. Jeigu šių dviejų sąlygų nebus laikomąsi, schema gali nesuveikti. Be abejo, kad prieš tokį scenarijų pasisako JAV, todėl jo įgyvendinimo tikimybė gana maža.

                            Valdomas ribotas JAV defoltas arba nepaskelbtas defoltas

       Ekonomikos eksperto Aleksejaus Komarovo nuomone, galimas variantas, kurį galima pavadinti „Valdomu ribotu JAV defoltu“. Tuo atveju JAV žymiai sumažins valstybės išlaidas. Gali būti, kad valstybės skolos kartelė nebus pakelta ir vyriausybei teks gerokai sumažinti einamąsias išlaidas, pradedant jau nuo rugpjūčio 2 d.; gali būti, kad administracija ir Kongresas vis tik sutars dėl kompromiso ir sudarys išlaidų sumažinimo planą. Abiem atvejais seks JAV ekonomikos augimo sulėtėjimas, o iš paskos ir visame pasaulyje, kadangi pagrindiniu 2009 metų augimo varikliu buvo atsargų atstatymas ir valstybės išlaidų augimas. Atitinkamai, infliacija sulėtės, ir net galimas ekonomikos patekimas į „defliacijos spąstus“.

       JAV sumažins reitingą. Reitingų agentūra Moody’s savo pranešime spaudai pirmą kartą nuo 1995 metų liepos 14 d. pristatė JAV reitingo prežiūrėjimą su neigiama prognoze. Reitingas gali būti sumažintas nuo AAA iki Aa lygio, t.y.  1 – 3 laipteliais žemiau tuo atveju, jeigu JAV valstybės skolos lubos nebus laiku padidintos. Agentūra nesuteikė jokių reitingo atstatymo garantijų iki aukščiausio AAA tuo atveju, jeigu skolų arba procentų išmokėjimo vėlavimo nebus. Analogiškų veiksmų tikimąsi ir iš kitų dviejų pagrindinių reitingų agentūrų - S&P и Fitch. JAV reitingo sumažinimas visame pasaulyje automatiškai sukels obligacijų kainos kritimą, palūkanų normų augimą, įkeitimų perkainavimą ir dolerių likvidumo deficitą. JAV formaliai neleis savo obligacijų defolto, kadangi sumažins vidaus išlaidas, o išlaidas obligacijų padengimui paliks nepakitusiomis. Iš esmės įvyks defoltas nepaskelbus defolto. Tai, beje, siūlo respublikonai Mišelis Bačmanas ir Lui Homeras naujo įstatymo PROMISES projekte, kuris nustato valstybės lėšų išleidimo prioritetus tuo atveju, kai bus pasiekta valstybės skolos kartelė. PROMISES įstatymas siūlo pripažinti prioritetinėmis išlaidas gynybai ir valstybės skolos mokėjimui.

       JAV FED išpirks atpigusias obligacijas. Liepos 14 d. Federalinės rezervų sistemos vadovas Benas Bernankė paskelbė, kad FED pasirengusi išpirkti JAV vyriausybės obligacijas, panaudodama „kiekybinio palengvinimo“ QE3 trečią etapą. Jeigu sugretinti B.Bernankės pareiškimą su reitingų agentūrų ir respublikonų kongresmenų veiksmais, tampa aiškus įvykių po rugpjūčio 2 d. vaizdas: nors JAV nenumato faktinio defolto dėl savo įsipareigojimų, JAV reitingą sumažina, kas sukelia palūkanų normų didėjimo ir JAV vyriausybės obligacijų kainos kritimo bangą. Atpigusias vyriausybės obligacijas išpirks FED, pasinaudojęs QE3. O už visus šiuos „nemokamus pietus“ sumokės besivystančios valstybės, kurios skolinosi doleriais, ir kurios susidurs su dideliu dolerių likvidumo deficitu. Galiausiai JAV į pasaulį paleis stiprią defliacinę bangą.

       Naujos valiutos – amero įvedimas. JAV tam tikra prasme gali pakartoti Didžiosios Britanijos kelią, kuri po po išėjimo iš aukso standarto užsidarė savo prekybos bloke. Įvedus amerą ir po pinigų reformos atsisakius dolerio, JAV gali užsidaryti „Šiaurės Amerikos bloke“ (JAV + Kanada + Meksika) ir užimti įvykių, kurie pasaulyje vyks po esamos finansinės sistemos žlugimo, stebėtojo poziciją. Žlugimo, kuriame labai neblogai jausis gaminančios ir apsirūpinusios žaliavomis valstybės, šiek tiek blogiau – turinčios tik žaliavas valstybės, o visai blogai – valstybės, tiekiančios tik paslaugas. Kalbant apie vyriausybės obligacijų įsipareigojimus, tai čia JAV gali eiti TSRS keliu carinės Rusijos vertybinių popierių atžvilgiu, paskelbiant „kam skolingi – visiems dovanojame“, už visą kitą ateikite kažkur po 50 – 100 metų. Greičiausiai šiuo atveju nukentės stambiausi JAV valstybės obligacijų turėtojai – Kinija ir Rusija, o taip pat trečiojo pasaulio valstybės, kurių VO dalis aukso ir valiutos rezervuose 50% ir daugiau.

                                     Valstybės skolos lubų padidinimas ir QE3

        Iš esmės yra įmanoma, kad iki rugpjūčio 2 d. JAV vis tik pakels valstybės skolos lubas ir pereis prie eilinio „kiekybinio palengvinimo“  (QE3) įgyvendinimo. Tada klausimas apie defoltą vėl iškils jau po pusės metų – metų. Iš esmės „kiekybinis palengvinimas“ nieko neišspręs, tik pablogins situaciją kitais metais, kai defoltą vis tiek teks skelbti.

       Liepos 14 d. Benas Bernankė, kalbėdamas JAV Senate, pareiškė, kad FED, jeigu reikės,  JAV ekonomikos palaikymui yra pasirengusi panaudoti įparastas priemones – QE3. Tai dar ne 100 procentinis signalas, kad bus QE3, tačiau net toks paskelbimas jau liepos 15 d. sumažino dolerio kursą valiutų krepšelio atžvilgiu (kol kas nežymų). JAV valiutos problema yra tame, kad visi prisimena, kaip stipriai nukrito JAV dolerio kursas po 2009 metų kovo mėn. paskelbimo apie QE1, o taip pat apie tai, kaip 10%nukrito dolerio indeksas po 2010 metais rugpjūčio mėn. paskelbto QE2 paleidimo. Tuo pačiu metu, Beno „sraigtasparnio“ Bernakės pareiškimas gali būti tik taktiniu ėjimu pirmo scenarijaus realizavimui – valdomam JAV defoltui.

       Iš esmės galimas ir fantastinis scenarijus įvedant naują pasaulinę rezervinę valiutą, pavyzdžiui, energodolerį, bet šiandien tai yra mažai tikėtina.

Jurijus Gavrilečko (Ukraina), 2011-07-16

Šaltinis: Fondsk.ru

Susiję:

Euro zona nuo Graikijos iki Italijos

Kamasutra bankininkams

Europos Sąjunga Graikijos fone

Graikijos gelbėjimas

Ar „kiekybinis palengvinimas“ visiems laikams?

Šveicarijos bankininkas demaskuoja Bilderbergo nusikaltimus

Graikijos ir JAV defoltas

Ar Graikijos skolos uždės kilpą ant Europos Sąjungos kaklo?   

Išgelbėkite dėdę Semą: naujos tendencijos JAV ekonominėje politikoje    

Kas įvyks, kai Graikija paskelbs defoltą

Defoltas?

Graikų skolos, ispanų rizikos ir nebylūs asilai                                              

Euro zona nenori mokėti svetimų skolų                                                       

Apie reitingų aistras Aistrų savaitėje

NIA pateikia JAV hiperinfliacijos požymius

JAV liepą arba kada bus defoltas

Neįkainojamas doleris