Balandžio 17 d. tyliai ir ramiai, Lietuvos spaudos beveik nepastebėtas, Seime įvyko balsavimas dėl siūlymo kartu su 2012 metų Seimo rinkimais paskelbti privalomąjį referendumą dėl Konstitucijos 9 straipsnio pakeitimo, referendumui pateikiant tokį straipsnio pakeitimo tekstą: „Pritariu, kad referendumas gali būti skelbiamas, jeigu to reikalauja ne mažiau kaip 100 tūkstančių piliečių, turinčių rinkiminę teisę“. Aišku, kur ten pastebės, tai ne Garliava, Venckienė su Kedžiais, ne Stankūnaitė ir ne FNTT vadovai ar vėl prie vairo girtas sugautas Seimo narys. Tiesiog tą dieną buvo sprendžiamas demokratijos klausimas: būti demokratijai Lietuvoje ar ne, ar piliečiai pagaliau galės naudotis tiesioginės demokratijos teise, ar ir toliau turės popierinę teisę, kuria, kaip ir tarybiniais laikais, neįmanoma pasinaudoti.

       Žinomas Rusijos oligarchas Aleksandras Lebedevas (2008 metais rusų „Forbes“ A.Lebedevas užėmė 39 vietą turtingiausių rusų reitinge, jo turtas buvo vertinamas 3,1 mlrd. dolerių) paskaitė paskaitą apie didelio masto korupciją Rusijos bankų sistemoje.

       Vakar Strasbūre Europos Komisijos pirmininkas Žožė Manuelis Barozas Europos Parlamentui pateikė 41 puslapių ataskaitą, kuri nenumato naujos finansų pagalbos Graikijai daugiau negu jau suderinta. Briuselis remiasi tuo, kad laikantis griežto taupymo priemonių, kurios priimtos ir planuojamos vykdyti, Atėnams nereikės trejeto (ECB, TVF ir Europos Komisijos) papildomų kreditų. Taip pat teigiamą dinamiką sukurs, kaip laukiama, Graikijos bankų rekapitalizacija, numatyta rugsėjo mėnesį. Ji pritrauks investicijas.

      Mūsų akyse pasaulio galios vektorius, kuris du dešimtmečius rėmėsi JAV, keičia kryptį ir atkakliai rodo į Kiniją. 

       Kinijos ekonominė galia kai kam vis dar atrodo spekuliatyvia, tačiau kinai į savo rankas jau paėmė, pavyzdžiui, retųjų žemės metalų pramonę ir dabar nustatydami jų pardavimo į užsienį kvotas, lengvai reguliuoja šių metalų kainas užsienio rinkoje. Kinijos dalis retųjų žemės metalų pasaulio gamyboje sudaro 97%. O retieji žemės metalai – tai ir elektronika, ir karo produkcija, ir energetika, kuri remiasi atsinaujinančiais šaltiniais.

       Manote, kad nėra plaukiojančių automobilių. Yra, ir tuo galite įsitikinti.

       Nemėgsti amerikiečių, tada darbas tikrai tau.

       Kaip balandžio 16 d. pranešė Associated Press, Argentinos prezidentė Kristina Fernandes Kiršner (Cristina Fernandez de Kirchner) šalies parlamentui pateikė įstatymo projektą dėl šalies stambiausios naftos kompanijos „Yacimientos Petroliferos Fiscales“ (YPF), kuri yra Ispanijos kompanijos Repsol dukterinė įmonė, nacionalizavimo. Nacionalizuojamas YPF 51 procentas.

       Tai dokumentinis filmas, kuriame pateikiama daug faktų ir paliečiama daug temų: šventos geometrijos pagrindai, Toros dinamika ir energija; faktai apie NSO ir ateivius, ratų atsiradimo laukuose aiškinimas (yra ir kitų versijų apie ratų atsiradimą); Nikolo Teslo, Džono Hadčinsono išradimai ir jų likimas; kas trukdo vystytis naujai pažangiai energetikai, ir kaip atsikratyti priklausomybės nuo naftos, anglies, dujų, atominių elektrinių; tikrasis medicinos ir farmakologijos verslo veidas; gydytojo Raifo darbai, padėję gydyti vėžį ir jų likimas; valdžios piramidė, bankų sistema, Federalinė rezervų sistema; JTO, PPO, Pasaulio bankas, TVF; auksinis milijardas ir eugenika, sterelizavimas ir vakcinacija; mikroschemos ir RFID, FEMA kalėjimai JAV; GMO ir dar daugelis kitų temų, kurios dažniausiai nagrinėjamos, taip vadinamose, sąmokslo teorijose.

       Minint tragedijos metines, Baltarusijos televizija parodė filmą apie vieną baisiausių įvykių Baltarusijos istorijoje. 2011 metų balandžio 11 d. „Oktiabrskaja“ stotyjeįvykdytas teroristinis aktas, per kurį žuvo 15 žmonių, dešimtys buvo sužaloti, šimtai sužeisti. Baltarusijos specialiosios tarnybos greitai surado teroristus - Vladislavą Kovaliovą ir Dmitrijų Kanovalovą.

       Lietuvos bankų asociacijos prezidento p. Dr. Stasio Kropo šalies bankų sistemos veikimo praėjusių metų lapkričio – gruodžio mėnesiais ,,komentavimas“ ("2011 metų bankų veiklos statistinių rodiklių komentaras") dabar, šių metų net balandžio vos ne viduryje tikrai keistas, nes kyla klausimėlis: o kam ir kodėl to prireikė?

       ,,Komentaro“ autorius bando aiškinti, kad ,,Tradiciniame Lietuvoje veikiančių bankų rodiklių viešinimo procese kasmet būna pauzė, kai dėl bankų metinių rezultatų skelbimo reikalavimų Lietuvos ir užsienio vertybinių popierių biržose gruodžio mėnesio rodikliai nepaskelbiami įprastu metu“.