Pasaulio ekonomika vis labiau panašėja į TSRS ūkio struktūrą, nors kol kas neaišku, kur joje yra Valstybinis plano komitetas(Gosplan‘as). Galbūt jo vaidmenį atlieka „Didžiojo aštuoneto“ viršūnių susitikimai ir jo pakomitečiai, o pagrindinio mokslinių tyrimų instituto vaidmenį – Romos klubas. Sovietinis įvaizdis pasaulio ekonomikai giminingas dar ir dėl vienos savybės – kategoriškas priešiškumas bet kuriam nepritarimui „generalinei linijai“. Toks modelis labai jautriu padaro pasaulinio „Gosplan‘o“ ekonominių sankcijų taikymą „atstumtosioms valstybėms“, ar tai būtų Iranas su Baltarusija ar 300 tūkst. islandų, kurie referendume nusprendė, kad už bankų aferas jie neatsakingi ir jų skolų nedengs... Pagal „atstumtųjų“ išmetimo iš pasaulinio darbo pasidalinimo teoriją, jos turi būti atvestos prie „atgailavimo“, arba prie „revoliucinio“ valdžios pakeitimo, kurį įvykdo patys valstybės gyventojai, nepatenkinti tiekimo sutrikimais ir gamybos sustojimu. Tačiau praktikoje ši priemonė ne visada suveikia, kaip rodo Irano ir Baltarusijos pavyzdžiai.